Egiptas kovoje už aprūpinimą maistu remiasi technologiniais sprendimais. Pasak Abu Dabyje leidžiamo laikraščio „The National“, per iškilmingą kviečių derliaus nuėmimo ceremoniją gegužės 17 d. prezidentas Abdelis Fattahas Al-Sisi atidarė „Naujosios deltos“ projektą į vakarus nuo esamos Nilo deltos.
Šis projektas yra didžiausias iki šiol įgyvendintas žemės atkūrimo projektas šalyje, ir tikimasi, kad galiausiai jis apims maždaug 2,2 mln. fedanų (tai atitinka 924 000 hektarų) plotą.
Kaip skelbia „Daily News Egypt“, šalies ministras pirmininkas Mostafa Madbouly projektą pavadino svarbia integruota nacionaline iniciatyva, atspindinčia valstybės įsipareigojimą stiprinti aprūpinimą maistu ir pertvarkyti Egipto žemės ūkio kraštovaizdį: „Naujosios Deltos“ projektas suteikia žemės ūkio paskirties žemės, viršijančios keturių gubernijų dirbamos žemės plotą kartu sudėjus, šis projektas Egipte padidina savo dirbamos žemės plotą daugiau nei 20 procentų“.
Šio mega projekto sumos milžiniškos: pasak šalies prezidento, iki šiol investuota apie 800 milijardų Egipto svarų (maždaug 13 milijardų eurų). Šios lėšos jau buvo skirtos ne tik dykumų žemių atkūrimui, bet ir grūdų, siloso saugyklų, pramoninių zonų bei naujo kelių tinklo, jungiančio atkurtas žemės ūkio paskirties žemes su uostais ir Nilo slėniu, statybai.
Projekto tikslas – maždaug 15 procentų padidinti Egipto žemės ūkio paskirties žemės plotą. Dėmesys skiriamas strategiškai svarbiems pasėliams, tokiems kaip kviečiai ir kukurūzai.
Tai esą yra šalies atsakas į pasaulinei tiekimo grandinei kylančią riziką, kurią sukėlė karas Ukrainoje ir COVID-19 pandemija. Egiptas yra vienas didžiausių kviečių importuotojų pasaulyje ir, atsižvelgiant į augantį gyventojų skaičių, vis labiau priklauso nuo importo.
Centrinė drėkinimo sistemos dalis yra technikos šedevras: dirbtinis daugiau nei 170 kilometrų ilgio kanalas transportuoja vandenį į dykumą. Kadangi naujos teritorijos yra virš Nilo baseino lygio, vanduo į dykumos plynaukštę turi būti pumpuojamas per 13 siurblinių.
Ypač verta dėmesio vandens kilmė: Egiptas šiam tikslui daugiausia naudoja išvalytas žemės ūkio nuotekas. Specialiai šiam tikslui pastatyta El-Hammamo vandens valymo įmonė laikoma didžiausia tokio tipo vandens valymo įmone pasaulyje, kurios našumas siekia 7,5 mln. kubinių metrų per dieną.
Egipto Vandens išteklių ministras Hany Sweilemas projekto atidarymo ceremonijos metu paaiškino, kaip veikia ši technologija: vanduo drenažu iš vakarinės Deltos surenkamas ir siunčiamas į El-Hammamo kompleksą, o vėliau pumpuojamas į vakarus minėtu 170 km ilgio kanalu per 13 siurblinių Dabaa link.
Antras, trumpesnis kelias su kitu didelių siurblinių kompleksu skirtas papildomam srautui pakelti, kad būtų galima vandeniu aprūpinti visą būsimų pasėlių plotą.
Sistema yra labai imli energijai, kadangi perkelia vandenį iš žemai esančių drenažo kanalų į aukštesnius dykumos plynaukštes, Todėl ir šalies prezidentas savo kalboje ragino pareigūnus paaiškinti visuomenei numatytas išlaidas, kad ji galėtų įvertinti atlikto darbo mastą.
Projektą prižiūri Egipto tvaraus vystymosi ateities agentūra – valstybinė įstaiga, vadovaujama karininkų ir civilinių pareigūnų. Ji apibūdinama kaip vienu iš vyriausybės „strateginių pajėgumų“, įgyvendinančių prezidento viziją žemės ūkio srityje.
Prezidento pranešimuose ir vyriausybės pareiškimuose Ginkluotųjų pajėgų inžinerijos valdyba ir Ginkluotųjų pajėgų Nacionalinių tarnybos projektų organizacija įvardytos kaip pagrindiniai vykdytojai, be kita ko, El Hamamo valymo įrenginių ir susijusių elektros bei kelių tinklų projektuose.
Nors pareigūnai ir paskelbė pagrindinius melioracijos ir infrastruktūros išlaidų skaičius, išsamus „Naujosios deltos“ projekto biudžetas nėra skelbiamas įprastuose Egipto valstybės biudžeto dokumentuose, o sutartys daugiausia tvarkomos per su kariuomene susijusias įstaigas, tokias kaip Egipto ateities valdyba ir Ginkluotųjų pajėgų inžinerijos valdyba.
Nepaisant Egipte vyraujančio entuziazmo, pasigirsta ir kritikų. Ekspertai atkreipia dėmesį į didelį sistemos energijos imlumą, nes milžiniškus vandens kiekius reikia pumpuoti dideliais atstumais ir kelti į plynaukštę.
Kritikai taip pat perspėja apie ilgalaikę riziką, tokią kaip gruntinio vandens išeikvojimas ir dirvožemio druskėjimas dėl pakartotinai naudojamo drenažo vandens. Be to, kritikuojama, kad pagrindines projekto dalis kontroliuoja institucijos, susijusios su kariuomene, o finansiniai srautai šiam projektui yra tik iš dalies skaidrūs. Kita vertus, kritikuojami ir gana neaiškūs žemės naudmenų paskirstymo kriterijai.
Tačiau Egipto vyriausybė teigia, jog projektas „Naujoji delta“ yra vienintelė išeitis. Atsižvelgiant į spartų gyventojų skaičiaus augimą ir beveik visišką šalies priklausomybę nuo Nilo upės, vyriausybė šį projektą laiko pagrindiniu elementu, siekiant didesnio šalies aprūpinimo pagrindiniais maisto produktais ir atsparumo pasauliniams geopolitiniams sukrėtimams.
Parengė Ričardas Čekutis