Iš Briuselio – su viltimi

Gausu susitikimų

Trijų dienų LŽŪT delegacijos, kurios sudėtyje buvo LŽŪT pirmininkas, Lietuvos pieno gamintojų asociacijos prezidentas Jonas Vilionis, LŽŪT pirmininko pavaduotojas, Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos (LŽŪBA) prezidentas Eimantas Pranauskas, Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) vicepirmininkas Gedas Špakauskas, Lietuvos grūdų augintojų asociacijos pirmininkas Audrius Vanagas, Lietuvos pieno gamintojų asociacijos direktorius Eimantas Bičius, vizitas buvo gausus susitikimų, pokalbių. Aplankyta Lietuvos nuolatinė atstovybė ES, kur susitikta su Žemės ūkio, Kaimo plėtros bei Veterinarijos ir fitosanitarijos atašė, ambasadore ypatingiesiems pavedimams.

Apsilankius EK, susitikta su už ekonomiką ir našumą, įgyvendinimą ir supaprastinimą atsakingu komisijos nariu Valdžiu Dombrovskiu. Europos Parlamente (EP) apie žemės ūkio ateitį diskutuota su Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto (AGRI) pirmininke Veronika Vrecionova. Popietė buvo skirta susitikti su Lietuvoje išrinktais EP nariais.

Lietuvos delegacijos žinutė paprasta ir aiški – ES bendroji žemės ūkio politika (BŽŪP) turi būti sąžininga ir nediskriminuojanti, turėti atskirą ir pakankamą biudžetą, kad žemdirbiai galėtų užsiimti tuo, ką sugeba geriausiai – gaminti maistą.

Į Briuselį išsakyti savo problemų vyko ne tik Lietuvos, bet ir kaimyninių Latvijos bei Estijos šalių žemdirbių organizacijų atstovai. Esminės susitikimų, trukusių nuo pirmadienio iki trečiadienio, temos buvo dvi – BŽŪP biudžetas, kuris turėtų būti pakankamas ir išlikti atskiru, bei tiesioginių išmokų konvergencija. Primintos dar 2002 m. Vadovų Tarybos išvados, kuriose teigiama, kad išmokų konvergencija bus baigta iki 2013 m. Pažadas, deja, neįvykdytas iki šiol.  

LŽŪT pirmininkas J. Vilionis „Ūkininko patarėjui“ pasakojo, jog susitikti su eurokomisaru V. Dombrovskiu vyko jis, taip pat E. Pranauskas ir G. Špakauskas, Latvijai atstovavo Latvijos žemės ūkio organizacijų bendradarbiavimo tarybos pirmininkas Guntis  Gutmanis, Latvijos ūkininkų parlamento atstovė Maira Dzelzkaleja Burmistre, Estijai – žemės ūkio ir prekybos rūmų pirmininkė Kerli Ats bei atstovė Briuselyje Ene Karner.

Neištesėtas pažadas

Prieš susitikimą visų trijų valstybių delegacijos pasirašė bendrą pozicinį dokumentą. Jame akcentuojama, jog Baltijos šalių ūkininkų organizacijos visiškai pritaria šių metų gegužės 7 d. EP rezoliucijos dėl atnaujinto ilgalaikio ES biudžeto ir EK komunikato „Žemės ūkio ir maisto vizija“ nuostatai, kad greitai ir radikaliai besikeičiančioje pasaulinėje ir geopolitinėje situacijoje apsirūpinimas maistu tampa gyvybiškai svarbiu strateginio ES savarankiškumo komponentu. Pritariama ir bendrai trijų Baltijos valstybių žemės ūkio ministrų pasirašytai deklaracijai dėl EK komunikato, kurioje pabrėžiama būtinybė išlaikyti stiprią BŽŪP, skiriant jai specialius ir tinkamus išteklius, kad būtų pasiekti gyvybiškai svarbūs ir plataus užmojo tikslai.

Baltijos šalių žemdirbių atstovų nuomone, pasiūlymas sutelkti ES finansavimą į vieną fondą gali suteikti biudžetinio lankstumo, tačiau, kaip teigiama dokumente, kyla pavojus, kad BŽŪP ištirps platesnėje sistemoje, būtų suskaldyta bendroji rinka, vėluotų svarbios investicijos ir atsirastų didelių skirtumų tarp valstybių narių, nors kai kurių iš jų padėtis ir taip yra silpnesnė dėl istorinės nelygybės.

Tiek dokumente, tiek ir susitikimuose tvirtinta, jog Baltijos šalių ūkininkai ilgą laiką buvo BŽŪP hierarchijos apačioje – gauna mažiausias tiesiogines išmokas už ha visoje ES, nors jų gamybos sąnaudos yra didesnės nei daugelio kitų šalių. Šis disbalansas – netoleruotinas, nes Baltijos šalių ūkininkai konkuruoja toje pačioje ES rinkoje, laikosi tų pačių taisyklių ir standartų, tačiau jiems skiriama parama vis dar yra mažesnė nei daugelio kitų Bendrijos šalių žemdirbiams.Be to, anot dokumento, nevalia pamiršti, jog Baltijos šalys sudaro rytinę ES sieną ir ribojasi su agresyviomis Rusija bei Baltarusija. Todėl išlaikyti gyvybingas, ekonomiškai perspektyvias kaimo vietoves čia svarbu ne tik dėl žemės ūkio politikos teisingumo, bet ir dėl Europos sanglaudos bei geopolitinio atsparumo.

Išorinės konvergencijos klausimas buvo keliamas kelis kartus, bet nedavė pakankamų rezultatų. 2002 m. spalio 24–25 d. ES Tarybos išvadose teigiama, kad „naujosios valstybės narės 2013 m. pasieks paramos lygį, kuris tuo metu buvo taikomas dabartinėje ES“, tačiau šis lygis taip ir nebuvo pasiektas. 2012 m. birželio 28 d. EP pirmininkui Martinui Schultzui buvo įteikta peticija, kurią savo parašais parėmė 20 000 Lietuvos, 18 710 Latvijos ir 24 859 Estijos ūkininkų. Kita peticija, kurią pasirašė 52 359 Lietuvos ūkininkai ir jų rėmėjai, EP buvo pateikta prieš 7 metus. Tačiau peticijos teikėjų išdėstyti reikalavimai sustabdyti Baltijos šalių žemdirbių diskriminaciją iki šiol neįgyvendinti.

Dokumente EP raginamas tvirtai pasisakyti už visišką išorės konvergenciją, kad būtų panaikintas šis ilgametis atotrūkis ir pagaliau būtų sukurta visoms valstybėms narėms teisinga BŽŪP.

Susitikimai vijo susitikimus

VISAS STRAIPSNIS ČIA, 2025 m. birželio 6 d. numeryje!

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: ukininkopatarejas.lt,

arba susisiekus el. paštu: platinimas@ukininkopatarejas.lt, tel. +370 603 75 963.

Taip pat leidinio prenumerata priimama per www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.