Įsigaliojo žalos atlyginimo tvarka gyventojams, teisėtai panaudojus karinę jėgą

„Apsaugome gyventojų interesus ir sudarome sąlygas Lietuvos kariuomenei bei NATO sąjungininkams operatyviai veikti kilus grėsmei. Pavyzdžiui, kariui, kuris vykdys savo pareigą neutralizuoti grėsmę keliantį droną ar kitą skraidantį objektą, nereikės svarstyti, kas nutiks, jeigu jo nuolaužos nukris ant civilio turto“, – sako krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas.

Dėl kompensacijos į Krašto apsaugos ministeriją gali kreiptis tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys, taip pat kitos organizacijos. Prašyme nurodoma žalos atsiradimo data, aplinkybės, pobūdis ir numanomas dydis, taip pat informacija apie gautas ar gautinas draudimo išmokas ir kitas kompensacijas. Kartu pateikiami žalą pagrindžiantys įrodymai: draudimo sutartys, nuotraukos, vaizdo medžiaga, turto vertintojų ar žalų ekspertų ataskaitos, o patyrus žalą sveikatai – medicininiai dokumentai. Neturtinė žala ar negautos pajamos neatlyginamos.

Prašymą ministerija išnagrinėja per 20 darbo dienų: nustato žalos padarymo aplinkybes, įvertina jos dydį ir priima sprendimą dėl kompensavimo. Jei prireikia papildomų dokumentų, kitų institucijų informacijos ar nepriklausomo žalos vertinimo, šis terminas pratęsiamas.

Kompensacijos mokamos iš Krašto apsaugos ministerijai skirtų valstybės biudžeto asignavimų. Jei jų nepakanka, skiriamas papildomas finansavimas, o prireikus gali būti naudojamos ir valstybės rezervo lėšos. Priėmus sprendimą, kompensacija išmokama per 20 darbo dienų, o kai skiriami papildomi asignavimai ar valstybės rezervo lėšos – per 30 darbo dienų nuo jų skyrimo.

Jei žalą padarytų NATO sąjungininkų pajėgos, Lietuva nereikalautų jos atlyginti. Taip valstybė prisiima atsakomybę už teisėto sąjungininkų veikimo Lietuvoje padarinius.

Tokiu reguliavimu suderinami du principai – užtikrinti gyventojų interesų apsaugą ir sudaryti kuo palankesnes sąlygas Lietuvos bei NATO sąjungininkų pajėgoms veikti Lietuvoje, kai to reikia valstybės ir kolektyvinei gynybai.

KAM informacija