Kaunas +20,1 °C Debesuota
Ketvirtadienis, 16 Lie 2026
Kaunas +20,1 °C Debesuota
Ketvirtadienis, 16 Lie 2026




Asociatyvi freepik.com nuotr.

Išspręstas ginčas, ką reikia vadinti... oda

2025/09/02


Padidink tekstą

Reikšminga vartotojų teisių apsaugos pergalė buvo pasiekta Vokietijoje. Kelno Aukštesnysis apygardos teismas paskelbė, kad tik natūrali oda gali būti teisėtai vadinama „oda“, ir uždrausta šį terminą naudoti pakaitalams, kuriuose nėra gyvūninės kilmės medžiagų.

Ginčo esmė

Ieškinį pateikė Vokietijos odų pramonės asociacija (Verband der Deutschen Lederindustrie – VDL ), Europos bendrijos odininkų ir apdirbėjų nacionalinių asociacijų konfederacijos (COTANCE) narė.

Terminologijos ginčas kilo dėl šunų antkaklius ir pavadėlius gaminančios bendrovės „Mina Merchandising GmbH“, kurią valdo televizijos laidų vedėjas Martinas Rütteris. Įmonė į rinką tiekė sintetinius gaminius, vadindama juos „odiniais“, pagamintais iš „Apfelleder“ – medžiagos, sudarytos iš vaisių atliekų ir plastiko. Teismas nusprendė, kad termino „Leder“ (oda) vartojimas šiame kontekste yra nepagrįstas ir klaidinantis, nes toje medžiagoje natūralios odos nėra. Teisėjų teigimu, toks formulavimas gali apgauti vartotojus, priversti juos manyti, kad jie perka natūralų ir autentišką produktą, kai iš tikrųjų tai yra sintetinė medžiaga.

Kaip rašo portalas meatthefacts.eu, pagal apibrėžimą oda yra gyvūninės kilmės medžiaga, gaunama rauginant žalią odą. Todėl terminas „Apfelleder“ yra dviprasmiškas ir gali klaidinti vartotojus, kurie gali klaidingai ją interpretuoti kaip tikrą odą.

Beje, pirminiu 2024 m. teismo sprendimu VDL skundas buvo atmestas, esą antkaklio spalva (mėlyna) savaime išsklaido painiavą. Tačiau po apeliacinio skundo šių metų liepos 4 d. Kelno Aukštesnysis apygardos teismas atmetė šią logiką ir patvirtino pagrindinį argumentą: „oda“ turi reikšti odą. Sprendime dar kartą patvirtinama, kad tokie priešdėliai kaip „obuolys“, „rabarbaras“ ar „kaktusas“ nepateisina netinkamo odos pavadinimo vartojimo, jei nėra tikros odos.

Svarbi pergalė

Teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad žodis „vegan“ pasirodė tik tose minėtus produktus reklamuojančios svetainės dalyse, kuriose jis nebuvo iš karto matomas, todėl informacija buvo neišsami, neskaidri ir nepakankamai aiški vartotojui. Tad teismas galutinai uždraudė vartoti terminą „Apfelleder“ produktams, kurių sudėtyje nėra bent minimalaus kiekio tikros odos.

Šis sprendimas žymi lūžio tašką visame tradiciniame odos sektoriuje ir sukuria svarbų precedentą, reglamentuojant alternatyvių gyvūnų odai medžiagų ženklinimą.

Kartu tai ir aiškus įspėjimas dėl „žaliojo smegenų plovimo“ – klaidinančių „ekologiškų“ etikečių ar terminijos vartojimo siekiant parduoti produktus, kurie iš tikrųjų nėra tvarūs. Juo dar kartą patvirtinamas pagrindinis principas: tik iš gyvūnų odos gautos medžiagos gali būti teisėtai vadinamos oda, o visos kitos, net jei jos panašios išvaizda ar tekstūra, turi būti aiškiai ir tiksliai paženklintos, kad būtų išvengta dviprasmybių ir vartotojų apgaudinėjimo.

Sveikina sprendimą

COTANCE generalinis sekretorius Gustavo Gonzalez‘as-Quijano palankiai įvertino tokį teismo sprendimą, pavadindamas jį „pergale ne tik odos pramonei, bet ir visiems vartotojams, taip pat tiesai ir skaidrumui rinkodaroje“: „Mes nesame prieš inovacijas, bet pasisakome prieš klaidinančias etiketes, kurios apgaudinėja vartotojus ir nuvertina autentiškas, natūralias medžiagas“.

VDL generalinis direktorius Andreas‘as Meyer‘is taip pat išreiškė pasitenkinimą sprendimu ir dar kartą patvirtino, kad iš vaisių atliekų ar plastiko kompozitų pagamintos medžiagos negali būti vadinamos „oda“ vien dėl to, kad jos vizualiai į ją panašios: „Tokių terminų kaip „obuolių oda“ arba „kaktusų oda“ vartojimas, kai jų sudėtyje nėra tikros odos, yra klaidinančios reklamos forma, galinti pakenkti visuomenės pasitikėjimui natūraliais produktais“.

Teisė į patikimą informaciją

Kelno apeliacinio teismo sprendimas siunčia aiškią ir tvirtą žinią: oda yra oda tik tada, kai ji gauta iš gyvūno. Kaip skelbia COTANCE, tai dar kartą patvirtina paprastą, bet esminį principą, atveriantį kelią didesniam skaidrumui „alternatyvių“ medžiagų rinkoje. Šis principas apima ne tik šią konkrečią bylą, bet ir apskritai gina vartotojų teises būti aiškiai ir teisingai informuotiems.

Ši byla reikšminga ir visos Europos lygmeniu. Ji išryškino augantį poreikį griežčiau reglamentuoti produktų pavadinimus, taip pat klaidinantį ženklinimą ir apgaulingą praktiką ES, yra svarbus žingsnis, kovojant su „žaliuoju“ manipuliavimu ir skatinant skaidrumą.

 

Parengė Ričardas Čekutis

Dalintis
2026/07/16

Rusijos grėsmė skatina peržiūrėti Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymą?

Gynybos ekspertų teigimu, Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas yra nelankstus ir sunkiai suderinamas su Europos Sąjungos (ES) teisės reikalavimais, o griežti civilinės apyvartos ribojimai taikos metu šalies piliečiams varžo ginkluo...
2026/07/16

Prasideda vėžiavimo sezonas: aplinkosaugininkai primena žvejybos taisykles

Nuo liepos 16 d. prasideda siauražnyplių vėžių gaudymo sezonas, kuris truks iki spalio vidurio. Invazines vėžių rūšis – žymėtuosius ir rainuotuosius vėžius – galima gaudyti i&sca...
2026/07/16

Žeimelis: savo istorija unikalus Lietuvos pasienio miestas

Radviliškis („Radviliškio kraštas“). Nors Žeimelyje dabar nėra nė 1000 gyventojų, savo aura Žeimelis – neabejotinai miestas, kurio istorijos turtingumo, savitumo turėtų pavydėti daug didesni šalie...
2026/07/16

Likviduota ginkluota grupuotė: po įkaito išlaisvinimo operacijos įtarimai pareikšti daugiau nei 10-iai asmenų

Vilniaus apskr. vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos pareigūnai, bendradarbiaudami su Vilniaus apygardos prokuratūra ir Lietuvos policijos antiteroristinių operacijų rinktine „Ar...
2026/07/16

Ar itališki skoniai gali būti be gliuteno? „Iki“ šefė dalinasi ypač greitai paruošiamų bulvių virtinukų receptu

Gnocchi – minkšti itališki bulviniai virtinukai – jau seniai pelnė vietą lietuviškų namų virtuvėse, tačiau vis dažniau jie ruošiami ir be gliuteno. Tai leidžia mėgautis mėgstamu patiekalu lengviau, paprasčia...
2026/07/16

Kęstutis Mažeika žada ieškoti būdų, kaip suvienodinti tiesiogines išmokas ūkininkams

Europos Komisijai siūlant penktadaliu mažesnį finansavimą ūkininkams, naujasis žemės ūkio ministras Kęstutis Mažeika žada ieškoti būdų, kaip užtikrinti tinkamą jų rėmimą ir artinti tiesiogines išmokas prie ES vidurkio.
2026/07/16

NŽT perima 161 valstybinės žemės sklypą iš Turto banko

Įsigaliojus Žemės įstatymo ir Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo pakeitimams Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) iš AB Turto banko perima 161 valstybinės žemės sklypą ar jo dalį, esantį kaimo vietovėse.
2026/07/16

„Depo“ apyvarta pernai augo 19 proc., pelnas – beveik penkis kartus

Apdailos, statybinių medžiagų ir sodo prekių mažmeninį tinklą „Depo DIY“ valdanti Latvijos kapitalo bendrovė „Depo DIY LT“ pernai pasiekė 256,1 mln. eurų apyvartą – 18,9 proc. didesnę nei 2024-aisiais, kai ji siekė 21...