Įtakingi balsai: ar tikrai nuomonės formuotojai prisideda prie gyvūnų gerovės?

Vieši pažeidimai

Nevyriausybinės organizacijos „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ (GGI) atstovai atskleidžia, kad yra daug pavyzdžių, kai visuomenėje žinomi žmonės (aktoriai, pramogų verslo atstovai) įsigyja gyvūnus iš prieglaudų ir skatina tai daryti savo sekėjus bei išreiškia pasipiktinimą įvykiais, kai dėl žmonių kaltės nukenčia gyvūnai, ragina priimti gyvūnų gerovei svarbius teisės aktų pakeitimus.

„Visada norisi kalbėti apie tuos pavyzdžius, kurie daro teigiamą pokytį. Tikrai turime didelį būrį gyvūnus mylinčių ir tai deklaruojančių žinomų žmonių. Dirbdami gyvūnų gerovės srityje, šiuos žmones socialinėje erdvėje pastebime bei neretai sulaukiame jų palaikymo. Vertiname tai, nes socialinių tinklų ir nuomonės formuotojų įtaka šiandien yra didelė ir gali padėti stipriai pasistūmėti į priekį sprendžiant kokią nors problemą ar darant pokytį visuomenės sąmoningumui“, – apie nuomonės formuotojų įtaką gyvūnų gerovei pasakoja GGI vadovė Beatričė Vaitiekūnaitė.

Deja, GGI sulaukia pranešimų ir apie žinomų veikėjų „Instagram“ ar „Tik Tok” platformose pastebėtus netinkamo elgesio su gyvūnais atvejus.

Neigiamos reakcijos sulaukė aktoriaus Gyčio Ivanausko pasidalintas vaizdo įrašas, kuriame vyras šunį už pavadėlio suko ore. Visuomenę papiktino verslininkės Simonos Lipnės poelgis, kai ji filmavo savo vaikus prie Baltijos jūros traiškančius medūzas. Organizaciją pasiekė pranešimai apie televizijos laidų vedėją Dijorą, kuri darydama tvarką savo kieme baseine rastas varles mėtė kaip šiukšles; apie nuomonės formuotoją Naglį Bierancą – piktindamasis ant namo fasado lizdą sukančiomis kregždėmis jas teigė planuojantis pašalinti stipria vandens srove. Visai neseniai GGI gavo pasipiktinusių žmonių žinutes dėl garsaus keliautojo Aurimo Valujavičiaus, savo „Youtube“ paskyroje transliuojančio kankinamą sužvejotą ungurį. Visuomenę šokiravo žinomo ūkininko Petro Šiaučiūno elgesys, kai jis ėdžiose įstrigusią avį pjudė šunimi.

Apie netinkamo arba žiauraus elgesio su gyvūnais atvejus, pastebėtus socialiniuose tinkluose, GGI pagal galimybes stengiasi informuoti atsakingas institucijas. Už kai kuriuos nusižengimus žymūs žmonės sulaukė nuobaudų. Kartais tiesiog pakanka viešumo, nes kilęs ažiotažas, įsitraukusi žiniasklaida internete tam veikėjui palieka ilgalaikį neigiamą pėdsaką.

Pasirinkimas paties nuomonės formuotojo rankose

Anot GGI vadovės Beatričės Vaitiekūnaitės, Lietuvoje gausu sąmoningų bei empatiškų nuomonės formuotojų, kurie nuoširdžiai palaiko nevyriausybines organizacijas bei remia jas savo turiniu, taip prisidėdami prie visuomenės sąmoningumo:

„Kai kurie žinomi žmonės skatina visuomenės empatiją ir rūpestį gyvūnais: aukoja prieglaudoms, patys yra priglaudę keturkojį ir kviečia tai padaryti kitus, edukuoja žmones, kaip tinkamai pasirūpinti augintiniu, demonstruoja, kad tai visų pirma šeimos narys, vertas meilės ir pagarbos. Tokia informacija labai vertinga ir prisideda prie bendrų pastangų kelti gyvūnų gerovės lygį Lietuvoje“.

Skaitmeninės rinkodaros agentūros „Matomi“ bendraįkūrėja, su nuomonės formuotojais ir jų keliamo turinio koordinavimu dirbanti socialinių tinklų ekspertė Urtė Poznanskytė atkreipia dėmesį, kad nuomonės formuotojų paskyros yra jų asmeninės platformos, taigi turinys yra asmeninis pasirinkimas.

„Nuomonės formuotojai prieš keliant turinį turėtų atkreipti dėmesį, ar jų keliamas turinys nenusižengia moralės ar etikos normoms. Brandu atsižvelgti į visas normas ir tai daryti dėl visuomenės gerovės. Nuomonės formuotojas gali turėti skirtingą nuomonę apie tam tikrus dalykus, tačiau jei ji visuomenėje nėra vertybiškai priimtina, tai gali lemti partnerystės su prekių ženklais nutraukimą, auditorijos sumažėjimą.

Šiais laikais visuomenei daromi geri darbai nelieka nepastebėti. Nuomonės formuotojai, prisidėdami prie įvairių asociacijų ir labdarų, išreiškia savo poziciją tam tikrais klausimais. Tokių organizacijų rėmimas yra sveikintinas. Iš tiesų nuomonės formuotojų paskyros yra dideli medijų kanalai, kuriuos galima būtų išnaudoti ne tik pramoginiam turiniui, bet ir visuomenės edukavimui ir sąmoningumo formavimui“, – pastebi specialistė.

Pasielgus netinkamai – itin svarbus viešas atsiprašymas

Daugumą čia pateiktų žiauraus ir netinkamo elgesio su gyvūnais atvejų vienija tai, kad viešai sudrausminti gyvūno skriaudėjai neprisipažįsta klydę, neatsiprašo visuomenės, bet dar ir imasi tyčiotis iš gyvūnus užstojusių asmenų.

„Nuomonės formuotojų supratimas apie savo atsakomybę dėl viešai skelbiamo turinio – labai skiriasi. Gali būti, kad kartais ne iš blogos valios, o paprasčiausio žinių trūkumo nuskriaudžiamas gyvūnas. Tačiau labai svarbu priimti pastabą ir pripažinti klydus.

Kitu atveju demonstruojamas netinkamas elgesys gali paskatinti ir sekėjus panašiai elgtis, nes sekėjai neretai lygiuojasi į savo sekamus herojus, – teigia GGI vadovė B. Vaitiekūnaitė. – Geras tokio atvejo pavyzdys, kai žinomas renginių organizatorius, kilus visuomenės pasipiktinimui dėl jo į draugus svaidomų varliagyvių, ne tik viešai atsiprašė visuomenės, bet ir paaukojo vienai gyvūnų prieglaudai.”

Kvietimas labiau įsitraukti

Nuomonės formuotojų įtakos potencialas prisidedant prie įvairių socialinių iniciatyvų – taip pat ir gyvūnų gerovės kūrimo Lietuvoje – didžiulis, tačiau ne visada yra iki galo išnaudojamas.

Gyvūnų gerovės aktyvistai, tarp jų ir GGI, yra atviri bendradarbiavimui ir bendroms iniciatyvoms su nuomonės formuotojais bei juos globojančiomis talentų agentūromis, nes tiki, kad socialinių tinklų garsenybės daugeliui yra autoritetas, ypač jaunimui, paaugliams, todėl jų rodomas empatiškas požiūris į gyvūnus gali daryti pokytį visuomenės elgsenoje su gyvūnais.

GGI informacija