Įvardintos didžiausios grėsmės Europos bičių populiacijai

Jungtinės Karalystės Redingo universiteto ataskaitoje teigiama, kad konfliktai, įskaitant karą Ukrainoje, bitėms yra vieni didžiausių grėsmių. Bitės po truputį nyksta visoje Europoje. Pasak mokslininkų, šių vamzdžių populiacijai rimtą grėsmę taip pat kelia mikroplastikas ir net gatvių apšvietimas.

Kaip tai kenkia?

Mokslininkai perspėja, kad bitėms kenkia vis dažnėjantys karai ir konfliktai visame pasaulyje. Pavyzdžiui, karas Ukrainoje nuskirdino žemės ūkio augalų įvairovę, todėl apdulkintojai visą sezoną neturi įvairaus maisto.

Tyrėjai nustatė, kad mikroplastiko dalelės teršia bičių avilius visoje Europoje. Ištyrus 315 bičių šeimų, daugelyje avilių rasta sintetinių medžiagų, tokių kaip plastikas.

Nustatyta, kad dirbtinė gatvių žibintų šviesa 62 proc. sumažina naktinių apdulkintojų apsilankymus žieduose, o oro tarša daro įtaką jų išlikimui, dauginimuisi ir augimui.

Žemės ūkyje naudojamų cheminių medžiagų patenka į bičių avilius ir medų. Taip pat jos veikia apdulkintojų elgesį, nes bitės rečiau ieško maisto ir atitinkamai rečiau lanko įvairius žiedus.

Pesticidų „kokteiliai“ taip pat turi vis didesnę įtaką; nors kai kurių pesticidų kiekis dabar yra reglamentuojamas ir neviršija „saugių“ bitėms ir kitiems laukiniams gyvūnams ribų, tyrimai parodė, kad jie gali sąveikauti su kitomis cheminėmis medžiagomis ir sukelti pavojingą poveikį.

Taip pat ataskaitoje akcentuojama oro, sunkiųjų metalų tarša, kalnakasyba bei vis dažnėjantys miškų gaisrai, kurie naikina buveines.

Komentarai

Pagrindinis ataskaitos autorius, Redingo universiteto profesorius Simonas Pottsas taip pakomentavo savo darbo prasmę: „Naujų grėsmių nustatymas ir būdų, kaip anksti apsaugoti apdulkintojus, paieška yra labai svarbi siekiant užkirsti kelią tolesniam dideliam jų nykimui. Tai ne tik gamtosaugos problema. Apdulkintojai yra labai svarbūs mūsų maisto sistemoms, atsparumui klimato kaitai ir ekonominiam saugumui. Apdulkintojų apsauga reiškia ir mūsų pačių apsaugą.“

Autoriai paragino imtis įvairių priemonių bitėms apsaugoti, įskaitant griežtesnius įstatymus, ribojančius bičių sveikatai kenkiančią antibiotikų taršą, pereiti prie elektrinių transporto priemonių, siekiant sumažinti apdulkintojus veikiančią oro taršą, kurti žiedais turtingas buveines saulės baterijų parkuose ir veisti pasėlius su padidintų žiedadulkių ir nektaro kiekiu, kad apdulkintojai geriau maitintųsi.

Ataskaitos bendraautorė dr. Deepa Senapathi pridūrė: „Norint kovoti su šiomis grėsmėmis, reikės visų pastangų. Turime prižiūrėti, tvarkyti ir gerinti savo natūralias buveines, kad sukurtume saugias erdves apdulkintojams. Individualūs veiksmai, pavyzdžiui, maisto ir lizdaviečių įrengimas mūsų kiemuose, gali labai padėti. Tačiau politikos pokyčiai ir individualūs veiksmai turi būti suderinti, kad viskas – nuo sodų ir ūkių iki viešųjų erdvių bei platesnių kraštovaizdžių – taptų apdulkintojams palankiomis buveinėmis.“

Eva Kruse, ataskaitą užsakiusios organizacijos „Bee:wild“ vykdomoji direktorė, taip pat pakomentavo bitėms kylančias grėsmes: „Jau anksčiau skelbėme pavojaus signalą dėl apdulkintojų skaičiaus mažėjimo, tačiau ši nauja ataskaita akcentuoja, kad grėsmių spektras plečiasi. „Bee:wild“ kampanijos tikslas – skatinti informuotumą, greitus sprendimus ir suteikti visiems veiksmų laisvę. Visi galime daug padaryti, kad padėtume išsaugoti apdulkintojus tiek namuose, tiek kasdieniame gyvenime. Žydinčių augalų sodinimas jiems maitinti, pastogės suteikimas lauke ir sveikesnė mityba, pavyzdžiui, augalinė ir be pesticidų, – visa tai labai svarbu.“

Neigiama tendencija

Naujausias Gento univesiteto tyrimas rodo, jog Belgijoje per žiemą bičių populiacija sumažėjo net 22,5 proc. Remiantis daugiau nei 700 bitininkų apklausa, tyrimas atskleidė ypač didelį nuosmukį Briuselio regione, kur užfiksuotas 44 proc. sumažėjimas.

Blogiausia, jog tokios tendencijos pastebimos visoje Europoje. Bičių apsaugos asociacija „BeeLife“ teigia, kad tokie nuostoliai būdingi ne tik Belgijai: „Tai atspindi platesnę ir nuolat besitęsiančią tendenciją, stebimą visoje Europos Sąjungoje.“

Pavyzdžiui, Ispanijoje ir Italijoje bitėms grėsmę kelia invazinės rūšys, tokios kaip Vespa Velutina ir Vespa Orientalis, teigia NVO.

2023 m. piliečių iniciatyva „Išsaugokime bites ir ūkininkus“ surinko daugiau nei milijoną parašų, ragindama Komisiją pasiūlyti teisės aktus, kuriais iki 2035 m. būtų laipsniškai atsisakyta sintetinių pesticidų.

Prieštaringi duomenys

Tačiau kiti oficialiai skelbiami duomenys kategoriškai prieštarauja pranešimams apie Europoje esą masiškai nykstančias bites.

Italijos interneto svetainė „Il Post“ pranešė , kad dėl daugybės nuo 2000-ųjų vykusių informavimo kampanijų, įspėjančių apie bičių išnykimo riziką, bitininkystė pastaraisiais dešimtmečiais smarkiai išaugo.

Yra ir dar rimtesnių šios srities duomenų. Pasak vokiečių statistikos portalo destatis.de, bičių šeimų skaičius Europoje nuo 1990 iki 2023 m. išaugo 13 proc., o visame pasaulyje per tą patį laikotarpį – beveik 50 proc..

Remiantis FAO skaičiavimais, 1990 m. Europoje buvo 22,5 mln. bičių šeimų. Iki tūkstantmečio sandūros jų skaičius sumažėjo. Tiesa, populiacijos atsigauna – 2023 m. buvo maždaug 25,4 mln. bičių šeimų. Tai vyksta, deja, ne Europoje. Daugiausia bičių šeimų 2023 m. buvo Azijoje (45,4 mln.).

2023 m. visame pasaulyje buvo pagaminta apie 1,9 mln. tonų medaus. Didžiausia gamintoja buvo Kinija, kurios metinė produkcija siekė 472 200 tonų. Po jos sekė Turkija (114 900 tonų) ir Etiopija (84 600 tonų), skelbia Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO).

Politiniai veiksmai

ES jau daugelį metų reiškia susirūpinimą dėl apdulkintojų populiacijos mažėjimo, tačiau politinių pastangų dažnai nepakanka, konstatuoja „Euractiv“.

2013 m. Komisija paprašė Bendrijos maisto saugos priežiūros institucijos (EFSA) parengti gaires dėl pesticidų naudojimo keliamos rizikos apdulkintojams, tačiau valstybėms narėms nepavyko susitarti dėl jų priėmimo.

Praėjusiais metais EFSA atnaujino savo gaires, tačiau politinių įsipareigojimų iki šiol niekas neprisiėmė.

Tačiau dabar gali būti žengtas ryžtingesnis žingsnis. Naujajame dokumente, skirtame peržiūrėti pesticidų ženklinimo taisykles, Komisija pasiūlė ant produktų, kurie laikomi kenksmingais apdulkintojams, įvesti piktogramą „pavojinga bitėms“ – raudoną trikampį su negyvos bitės piktograma.

Pesticidų pramonė, žinoma, priešinasi šiai idėjai, o valstybės narės tebėra susiskaldžiusios, todėl pasiūlymo likimas neaiškus.

Parengė Ričardas Čekutis