Vienas pagrindinių iššūkių arklių augintojams yra tai, kad užsikrėtę arkliai virusą gali nešioti visą gyvenimą latentine forma ir vėl pradėti jį platinti patirdami stresą, transportavimo, varžybų ar intensyvių treniruočių metu.
Vertinant tarptautinį ligos statusą, arklių herpesviruso 1 infekcija, dar žinoma kaip arklių rinopneumonija, yra oficialiai įtraukta į Pasaulio gyvūnų sveikatos organizacijos (WOAH) ligų sąrašą ir nurodyta Sausumos gyvūnų sveikatos kodekse kaip liga, paveikianti arklinių šeimos gyvūnus.
Europos Sąjungoje (ES) EHV-1 buvo moksliškai įvertintas pagal Gyvūnų sveikatos teisės aktą (Reglamentas (ES) 2016/429), tačiau jis nėra priskiriamas prioritetinėms ES ligoms, tokioms kaip afrikinė arklių liga ar snukio ir nagų liga. Pagrindinė priežastis yra ta, kad EHV-1 daugelyje arklių populiacijų yra endeminis, plačiai paplitęs visame pasaulyje ir sunkiai išnaikinamas, nes užsikrėtę arkliai visą gyvenimą gali likti viruso nešiotojais.
Tuo tarpu EHV-4 nėra įtrauktas į atskirą WOAH ar ES ligų sąrašą, nes paprastai sukelia lengvesnes kvėpavimo takų ligas, kurių tarpvalstybinis poveikis ir reikšmė tarptautinei prekybai yra mažesni, palyginti su EHV-1.
„Abu virusai išlieka labai svarbūs arklių savininkams ir veisėjams dėl jų gebėjimo greitai plisti ir sukelti reikšmingų sveikatos bei ekonominių pasekmių arklių populiacijoms“, – teigia Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto (NMVRVI) Molekulinės biologijos ir genetiškai modifikuotų organizmų tyrimo skyriaus vedėja dr. S. Pilevičienė.
Atsižvelgdami į Lietuvos arklių augintojų išreikštą poreikį, NMVRVI įdiegė arklių herpesvirusų 1 ir 4 tipų bei arklių gripo sukėlėjų nustatymo tyrimų metodus. Tai užtikrins maksimalų tyrimų atlikimo operatyvumą bei leis augintojams greičiau diagnozuoti susirgimus ir imtis būtinų saugumo priemonių ligos plitimui stabdyti.
Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto informacija