JAV ir Rusijos suokalbis įgauna pagreitį

Penkios valandos vadinamų derybų (jas galima vadinti maloniu pasikalbėjimu ir Putino rečitaliu) nedavė kokių nors rezultatų. Galbūt tik vienas V. Zelenskis savo vertinimuose Airijoje nuteikė, kad laukia pozityvaus postūmio derybose, ir diplomatiškai pagyrė D. Trumpą už pastangas kol kas nesitraukti iš šio proceso. „O kas jam belieka?“ – retoriškai klausė apžvalgininkai.

Leidinys „Axios“ praneša, kad S. Witkoffas ir D. Trumpo žentas trečiadienį vyksta į Briuselį, kur susitinka su V. Zelenskiu ir šiam praneš apie derybų Maskvoje rezultatus. Bet galimas Ukrainos ir JAV prezidentų susitikimas dabar bus, matyt, atidėtas neribotam laikui…

Dar prieš šį susitikimą Putinas investicijų forume, kuris vyko tik už kelių kilometrų nuo Kremliaus, tėškė šiurkščią frazę: „Mes neplanuojame karo su Europa, bet jei Europa nuspręs pradėti karą, mes esame pasiruošę jau dabar“. Taip Kremliaus šeimininkas daro spaudimą Europai, kad ši sutiktų su Maskvos reikalavimais rengiant taikos planą. Kita vertus, jis demonstruoja D. Trumpui, kokie nesukalbami europiečiai ir kad Briuselį reikia priversti sutikti su viskuo, ko nori Maskva. Trečia, tai skamba kaip atviras grasinimas Europai, kokį mes girdėjome karo prieš Ukrainą išvakarėse, tikintis, kad Vakarų politikai išsigąs grasinimų ir visiškai nuleis rankas.

Vadinasi,  nei ankstesnės derybos Stambule, nei rugpjūtį Aliaskoje vykęs D. Trumpo ir Putino viršūnių susitikimas, nei penki ankstesni S. Witkoffo vizitai Maskvoje nesušvelnino Kremliaus pozicijos ar karingos retorikos.

Kodėl? Apžvalgininkai neatmeta versijos, kad daug lemia ankstesni ir visai neseni JAV veikėjų ryšiai su Rusija, pirmiausiai, žinoma, versliniai. Primenami ir 1987 m., kai iš tėvo statybų verslą perėmęs D. Trumpas Maskvoje ketino statyti milžinišką viešbutį ir už pažadus sutiko tapti „kagėbė“ agentu… Galima tai vadinti Sąmokslo teorija, bet liudininkų pateikti faktai kalba už save.

Politologas Marius Laurinavičius tvirtina, kad agentūros „Bloomberg” paskelbti specialiojo JAV prezidento pasiuntinio S. Witkoffo, specialiojo Rusijos vadovo pasiuntinio Kirilo Dmitrijevo ir Putino patarėjo užsienio politikos klausimais Jurijaus Ušakovo pokalbiai, virtę tikra informacine bomba, daug ką paaiškina: suokalbiui sudarytos geros sąlygos. D. Trumpas jau kelintą kartą į Maskvą siunčia žmogų, kuris tiesiogiai susijęs su Rusijos oligarchais, o ne Valstybės sekretorių Marco Rubio.

O štai prokremliškas portalas Aif.ru atskleidė, kad S. Witkoffas turi rusiškų šaknų. Esą prieš 68 metus Bronkse gimusio verslininko tėvų Martinos ir Luiso Witkoffų seneliai pagal tėvo liniją buvo išeiviai iš Rusijos imperijos. Jie XIX a. pabaigoje emigravę į Ameriką, nes tuomet caro įsaku įteisintose vadinamosiose Sėslumo zonose (apie jas rašėme anksčiau) – Ukrainos, Baltarusijos, Lietuvos, Rusijos regionuose – žydai patyrė didžiulius pogromus, ekonominius ir politinius draudimus, todėl masiškai emigravo į Šiaurės Ameriką. O dabartinė pasiuntinio pavardė turėjo skambėti kitaip, slaviškai – kaip Vitkovas ar Vitkofas…

Štai iš kur JAV pasiuntinių slaviškas mentalitetas…

Kitaip sakant, JAV ir Rusijos sandėris – priversti Ukrainą sutikti su jų užkulisiniais susitarimais – duoda vaisių. Jie gerokai karsteli. Mat, tikimybė, kad Kyjivui teks atiduoti Rusijai visas, dar ir neužgrobtas keturias Ukrainos sritis, yra labai didelė. V. Zelenskis sutiktų užbaigti karą ties dabartine fronto linija, tačiau JAV ir Europos nuolaidžiavimas Maskvai niekais verčia Ukrainos ir Europos viltis. Taip pat ir mūsų.

Bet viltis miršta paskutinė. Kaip ir prieš ketverius metus mes sakėme: pasikliaukime ukrainiečiais. Jie tampa rimtu kordonu agresoriui. Daugiau niekas.

Česlovas IŠKAUSKAS

Perspausdinta iš www.voruta.lt