Jeigu žemės nedaug – sodink graikinius riešutmedžius

Taip žemdirbiams, turintiems tik keletą hektarų ne itin našios žemės, pataria Marijampolės savivaldybės Meškučių kaime gyvenantis, buvęs Kapsuko žemės ūkio technikumo, vėliau tapusio Marijampolės aukštesniąja žemės ūkio mokykla, o šiandien Marijampolės kolegija, sodininkystės ir bitininkystės dalyko dėstytojas Algirdas Jušinskas.

Sodininkas-selekcininkas savo graiknių bei lazdyno riešutų plantacijomis, įveistomis prieš keliolika metų, seniai garsėja Suvalkijoje ir ne tik. Pasikonsultuoti ar pasimokyti, kaip teisingai auginti graikinius riešutmedžius, pas buvusį mokytoją, dabar jau išėjusį užtarnauto poilsio, Lietuvos žemės ūkio akademijos 1976 metų laidos absolventą atvyksta kolegos sodininkai ir šiaip žmonės, nusprendusieji išbandyti šį verslą.

Be sodininkystės, Algirdas seniai domisi ir bitininkyste. Jo valdose, senų medžių paunksmėje pūpso nedaug, viso labo 15, avilių, kuriuose dūzgia nenuilstančios laukų ir sodų darbininkės, sunešančios ekologiškai švarų produktą – medų. Beje, pats A. Jušinskas teigia esąs didelis ekologiško ūkininkavimo šalininkas ir stengiasi paskatinti kitus žemdirbius sekti jo pavyzdžiu. Iš išsukto medaus, graikinių riešutų, aviečių ir kitų ūkyje užaugintų gėrybių A. Jušinskas gamina įvairius gėrimus, mikstūras, pasižyminčias gydomosiomis savybėmis. Jų receptus daugeliu atvejų randa „pagūglinėjęs“ interneto platybėse.

Apsilankius itin tvarkingoje, pedantiškai prižiūrėtoje Algirdo sodyboje, daug kas stebina. Žavi tvarkingai augančios, šimtus metrų nusidriekusios riešutmedžių eilės, kruopščiai nušienauti tarpueiliai tarp medelių, nesimato piktžolių, brūzgynų. Nedideliame jam priklausančios žemės lopinėlyje taip pat surasta vietos lazdynų ir graikinių riešutmedžių sodinukams auginti bei dviem žuvingoms kūdroms įrengti. Visa tai atrodo tarsi nedidelė poilsio zona.

Tačiau graikiniai riešutmedžiai A. Jušinsko valdose yra dominuojanti kultūra, net šeimininko gyvenamojo namo kieme plačiai išskleidęs lają auga apie keturiasdešimties metų amžiaus medis, beje, šiemet gausiai aplipęs bemaž vištos kiaušinio dydžio vaisiais.

„Atgavus nepriklausomybę, man, kaip dėstytojui, valdžia skyrė 3 ha žemės prie namų, tad pradėjau mąstyti, kaip racionaliai ją panaudoti. Pradžioje įveisiau hektaro ploto obelų sodą, bet kiek vėliau nutariau sodinti kur kas vertingesnį ir aklimatizuotą lietuviško oro sąlygoms graikinį riešutmedį. Tai ir buvo graikinių riešutmedžių plantacijos pradžia. Šiandien mano 3 ha ploto plantacijoje daugiausia auga ‘Idial’ veislės riešutmedžiai, – iš lėto „Ūkininko patarėjui“ kalbėjo buvęs dėstytojas. – Kai pasitaiko derlingi metai, vienas suaugęs medis pribrandina iki 100 kg graikinių riešutų. Priminsiu, kad viename hektare sodinama ne daugiau šimto medelių, nes riešutmedžio laja bėgant metams vis didėja ir galiausiai užima apie vieno aro plotą. Nenoriu pasirodyti nekuklus, bet mano selekcijos sodinukai pirmuosius vaisius užaugina jau ketvirtais–penktais metais, o įprastai graikinis riešutmedis derėti pradeda tik šeštais ir vėlesniais metais. Tai kultūra, kurios tikrąją naudą pajus tik palikuonys. Mokslininkai teigia, kad graikinis riešutmedis gyvena net 200 ir daugiau metų. Beje, jis yra pranašesnis už kitus sodo augalus, nes jam nereikia ypatingos priežiūros, nereikia arba beveik nereikia jo purkšti, jį retai puola kenkėjai. O maistinėmis, gydomosiomis savybėmis graikiniai riešutai visa galva aukščiau už kitus sodo vaisius.“

Pasak Algirdo, nėra problemų realizuoti užaugintus riešutus, nes jie yra geros estetinės išvaizdos, puikaus skonio, tad juos mėgsta gyventojai, jie naudojami kulinarijoje tortų ir kitų skanėstų gamyboje. Per eilę metų sąžiningai dirbdamas sodininkas-selekcininkas jau įgijo klientų pasitikėjimą, tad jie tapo pastoviais jo gėrybių pirkėjais.

Sandėliuoti nuskintus riešutus galima laikant kambario temperatūroje net 2–3 metus. „Kadangi šis augalas turi daug gydomųjų savybių, tad įvairių negalavimų profilaktikai bei gydymui naudojami ne vien riešutai, jų kevalai, bet ir lapai, net medžio skleidžiamas aromatas pasižymi gydomosiomis savybėmis“, – patikino ŪP pašnekovas.

Sodininkas-selekcininkas pastebėjo, kad panaršius internete galima surasti aibę visokių užpiltinių, mikstūrų, tinktūrų receptų, kaip teigiama, gerinančių kraują, plečiančių kraujagysles, mažinančių cholesterolio kiekį kraujyje, gerinančių skydliaukės darbą, dar padedančių nuo visos puokštės kitų negalavimų, kuriuose pagrindinė sudedamoji dalis yra būtent žali arba sunokę graikiški riešutai ir net riešuto viduje esanti pertvarėlė, atskirianti valgomą jo dalį. Tik būtina vienintelė sąlyga – augalas ir jo vaisiai turi būti auginti nenaudojant cheminių preparatų. Anot A. Jušinsko, būtent tuo ir skiriasi lietuviškas riešutas nuo, tarkim, atvežtinio kiniško, graikiško, ukrainietiško, kanadietiško ar kitokio, kuriam augant galimai buvo panaudoti įvairūs „pagerintojai“.

A. Jušinskas prasitarė, kad ir jam patinka iš jo plantacijoje užaugintų graikinių riešutų, bitelių sunešto medaus, aviečių ir kitų sodo gėrybių gaminti įvairius gydomuosius gėrimus, užpiltines. Pasak jo, tai vieni geidžiamiausių jo ūkyje gaminamų produktų.

„Esu tikras, kad po kurio laiko Lietuvoje atsiras ir graikinių riešutų aliejaus spaudyklos. Todėl rekomenduočiau kaimo žmonėms, ypač turintiems nedidelius nuosavos žemės plotus bei nenorintiems kapstytis joje, pabandyti įveisti graikinių riešutmedžių plantacijas. Jos nereikalauja intensyvios priežiūros, o riešutai šiandien jau kainuoja po 5–7 Eur/kg. Beje, hektaro graikinių riešutų plantacijos įveisimas kainuotų apie 2 000 Eur, nors pirmojo derliaus teks palaukti 5–6 metus. Ateinančios kartos bus jums dėkingos“, – baigdamas pasakojimą apie graikinių riešutų naudą akcentavo nemenką gyvenimo patirtį turįs žemdirbių mokytojas A. Jušinskas.

Autoriaus nuotraukos