Visas jam patikėtas meno mėgėjų, sporto veiklas, užduotis M. Samulėnas atlieka kruopščiai, atsakingai ir su meile. Jubiliatas džiaugiasi, kad abu darbai sutapo su pomėgiais, tad ir pasiekia puikių rezultatų. Tai liudija daugybė apdovanojimų, prizų.
Na, o trečiasis pomėgis, už kurį Modestas negauna piniginio atlygio ir nesulaukia žiūrovų aplodismentų, – žvejyba. Ji daugiau reikalinga kaip atsipalaidavimas, poilsis, buvimas gamtoje.
Tad ši publikacija – apie visus tris jubiliato pomėgius.
Girsūduose gimęs ir augęs mūsų pašnekovas sakė, kad potraukį muzikai ir sportui jaučia nuo pat vaikystės. Polinkį meno saviveiklai paveldėjo iš savo tėvelių, buvusių ilgamečių Girsūdų kultūros namų meno darbuotojų Angelės ir Petro Samulėnų. Nors tėtis groja akordeonu, tačiau Pasvalio muzikos mokykloje Modestas baigė Stasio Vitonio vadovaujamą klarneto klasę. Vienas populiariausių ir universaliausių muzikos instrumentų tapo neatsiejama M. Samulėno, kaip „Smiltelės“ vadovo, sceninio įvaizdžio dalimi.
Modestas džiaugiasi, kad nuo tų laikų draugiški, šilti ryšiai neišblėso ne tik su buvusiu ilgamečiu Pasvalio kultūros centro kapelos „Svalia“ vadovu S. Vitoniu, bet ir su kitais Muzikos mokyklos pedagogais – Elona Rodžiene, Genovaite Petrušaitiene, Kęstučiu Garlausku. Jie dabar talkina buvusiam auklėtiniui jo vadovaujamoje kapeloje „Smiltelė“.
Baigęs Girsūdų pradinę mokyklą, Modestas toliau mokėsi Daujėnų devynmetėje mokykloje. Pašnekovas šiltais žodžiais prisiminė tuometį idėjų kupiną direktorių Vidmantą Miknių ir klasės auklėtoją, prancūzų kalbos mokytoją Rasą Mikniuvienę. Deja, abiejų minėtų mokyklų, kuriose mokėsi M. Samulėnas, durys jau užkaltos.
Gavęs devynių klasių baigimo pažymėjimą Modestas pasuko į tuometę Panevėžio konservatoriją (dabar – Panevėžio Vytauto Mikalausko menų gimnazija). Ją baigęs tarnavo Lietuvos kariuomenėje. Po pradinio kario rengimo kurso Visagine klarnetu grojo Vidaus reikalų ministerijos reprezentaciniame orkestre. Jam tuo metu vadovavo šviesaus atminimo dirigentas Algirdas Kazimieras Radzevičius (1934–2014). Grįžęs iš tarnybos, 1999-aisiais įsidarbino Pasvalio kultūros centre.
Jubiliato iniciatyva sukurtos ir puoselėjamos Daujėnų liaudiškos muzikos kapelos „Smiltelė“ kūrybinis kelias „Darbe“ išsamiai buvo nušviestas 2022-aisiais, kuomet kolektyvas šventė dešimties metų sukaktį.
Šiemet jau 14-ąjį gimtadienį mininti „Smiltelė“ toliau augina sparnus. Prieš dvejus metus kapelai suteikta pirmoji meno mėgėjų kolektyvų kategorija. Tai byloja išaugusį muzikinį „Smiltelės“ lygį ir kapela tapo vienu iš reprezentacinių Pasvalio krašto mėgėjų meno kolektyvų. Lietuvos dainų šventės „Vardan tos…“ (2018 m.) ir „Kad giria žaliuotų“ (2024 m.), 21-asis Latvijos liaudiškos muzikos festivalis (2019 m.), Aukštaitijos regiono kapelų varžytuvės „Kapelmaušis“, kapelų konkursas „Suvalkietiškas kiemas“, LRT laida „Duokim garo!“ – tai tik dalis švenčių, renginių, kuriuose skambėjo ir skamba „Smiltelės“ atliekamos melodijos bei dainos. Kolektyvo koncertų geografija jau seniai yra peržengusi Aukštaitijos regiono ribas.
Anot kapelos vadovo M. Samulėno, nuolat atnaujinamame repertuare stengiamasi sujungti liaudiškas tradicijas ir modernumą. „Smiltelė“ paperka žiūrovus ne tik nuotaikingais bei įvairiaspalviais kūriniais, bet ir meile liaudiškai muzikai, skleidžiama energija. Modestas atviravo, kad jam, kaip kolektyvo vadovui, nelengva buvo mokytis sceninių gestų bei tarti uždegantį, šmaikštų žodį. Svarbiausia, kad kapelos vadovas scenoje savo vaidmenį atlieka nuoširdžiai ir paprastai. Visa tai jausdami žiūrovai atsilygina ne tik aplodismentais, bet ir dažnai skiriamais simpatijų prizais.
Šiemet sausio 31 d. Biržuose organizuotoje Aukštaitijos kaimo kapelų šventėje-varžytuvėse „Grok, Jurgeli“ M. Samulėno vadovaujama „Smiltelė“ pelnė žiūrovų simpatijų prizą ir pateko į finalinį, jau 57-ąjį kartą vyksiantį, varžytuvių etapą. Spalio 24 d. geriausios šalies liaudiškos muzikos kapelos tradiciškai rinksis į Kauno sporto halę. „Smiltelė“ kartu su Pakruojo kultūros centro kapela „Čvieks“ finalinėje „Grok, Jurgeli“ šventėje atstovaus Aukštaitijos regionui.
„Smiltelės“ kapelos pavadinimas siejamas su Daujėnų karjero smėliu, akiai mielu jo kraštovaizdžiu. Per 14-ka metų „Smiltelėje“ pėdsakų paliko daug muzikantų. Jų kaita neišvengiama. Kolektyvo vadovas minėjo, kad labai norėtų kapeloje matyti kuo daugiau jaunimo. Deja, jaunų žmonių gretos Daujėnuose ir kituose miesteliuose smarkiai išretėjusios. Tad tenka ieškoti muzikantų už Daujėnų seniūnijos ribų. „Smiltelėje“ mušamaisiais grojusį jubiliato sūnų Tomą, kuris dabar tarnauja kariuomenėje, pakeitė Pasvalio muzikos mokyklos mokytojas K. Garlauskas. Kapeloje smuiku griežia jo kolegė G. Petrušaitienė. Kapelos vadovas pripažino, kad, norint išlaikyti aukštesnį meistriškumo lygį, reikia gerų muzikantų.
Daugiau nei valandą trukusio pokalbio metu apie kultūrinę ir sportinę veiklą jubiliatas dažnai jautriais žodžiais minėdavo, koks jam yra svarbus žmonos Vaivos, sūnaus Tomo palaikymas. Tai viena iš svarbiausių motyvacijos versmių. „Žmona yra mano vadybininkė, patarėja, kritikė ir koncertinių drabužių lygintoja“, – džiaugiasi Modestas.
Pats aktyviai sportuodamas, Modestas domisi ir profesionaliuoju sportu. Kaip ir jo tėtis Petras Samulėnas, yra prisiekęs Kauno „Žalgirio“ krepšinio komandos gerbėjas. „Tačiau, kai Europos taurės turnyre žaidžia Vilniaus „Rytas“, visuomet sergu už sostinės komandą“, – šypsodamasis diplomatiškai pridūrė jubiliatas. Jo domėjimosi sporto laukas kur kas platesnis – patinka futbolas, tinklinis. Ne tik stebėti rungtynes per televizorių, bet ir pačiam žaisti. Net ir su šeima bei draugais poilsiaudamas, pavyzdžiui, kuriame nors Turkijos kurorte, visuomet prisijungia prie paplūdimyje žaidžiančių tinklinio mėgėjų iš įvairių šalių.
Sportuojantį ir įvairiose varžybose dalyvaujantį meno saviveiklos entuziastą pastebėjo Pasvalio sporto mokyklos sportinių renginių organizatorius Vidmantas Kazlauskas. Maždaug prieš dešimt metų jis ir pasiūlė užimti tuo metu atsilaisvinusią Daujėnų seniūnijos sporto instruktoriaus darbo vietą. Pašnekovas pripažino, kad mažėjant gyventojų kasmet darosi sunkiau suburti seniūnijai atstovaujančias įvairių sporto šakų komandas. Komunikabiliam, pareigingam ir, svarbiausia, pačiam sportuojančiam instruktoriui sekasi Daujėnus reprezentuoti visose seniūnijų sporto žaidynių rungtyse. Neseniai rašėme, kad Daujėnų seniūnijos komanda laimėjo seniūnijos sporto žaidynių futbolo varžybas, o jos vadovas M. Samulėnas varžovų ekipos vartininką nuginklavo pora kartų.
Mūsų pašnekovo pareigingumą puikiai iliustruoja vienas iš daugelio pavyzdžių. Prieš daugelį metų tuometį Daujėnų seniūnijos sporto instruktorių Romą Uždavinį apgavo vienas iš dviejų paplūdimio tinklinio komandos narių. Sutartą dieną jis į varžybas neatvyko ir daujėniečiams grėsė seniūnijų žaidynių nuostatuose numatyta sankcija – minus šimtas įskaitinių taškų. Nuo jų išgelbėjo Modestas, nors su žmona jau važiavo į Panevėžį. Sulaukęs instruktoriaus telefono skambučio, Modestas nedvejodamas pasuko atgal. Buvo išgelbėta ne tik Daujėnų seniūnijos tinklininkų garbė, bet ir laimėta čempionų taurė. „Žmona iš pradžių buvo kiek nepatenkinta, tačiau netrukus suprato, kad tai svarbu“, – prisiminęs šį įvykį pasakojo pašnekovas. Deja, dabar garbės, pareigingumo jausmas kiek priblėsęs. Vietoj jo dažnai girdime klausimą – kas man iš to? Tad Modestas džiaugiasi, kaip jis pats sako, kiekvienu nauju rastu „perliuku“. Su Daujėnų seniūnijai galinčiais atstovauti naujais sporto mėgėjais mūsų pašnekovas neseniai susipažino Girsūduose bei Daujėnuose. M. Samulėnas džiaugėsi Daujėnų seniūno Tomo Krikščiūno dėmesiu kultūrai ir sportui. Nors miestelyje mokyklos nebėra, seniūnijos sporto entuziastai gali toliau naudotis sporto sale.
Baigiant pokalbį sportine tema, pasidomėjome, kokią komandą jubiliatas palaikys artėjančiame Pasaulio futbolo čempionate. Modestas sakė, kad pirmiausia žavi akiai patrauklus futbolas, o iš čempionato dalyvių pirmenybę skiria Prancūzijos rinktinei.
M. Samulėną galima išvysti ne tik meno mėgėjų saviveiklininkų koncertuose, sporto varžybose, bet ir su meškere bei spiningu prie vandens telkinių. Žvejyba – dar vienas jubiliato pomėgis, teikiantis atsipalaidavimą ir poilsį. Pašnekovas sakė, kad labiausiai mėgsta spiningu žvejoti lydekas Mūšoje, Daujėnų, Smilgių tvenkiniuose. Pamėgo ir poledinę žūklę, nors anksčiau stebėjosi šaltomis žiemos dienomis ant ledo kantriai sėdinčiais žvejais. „Prieš porą metų su bičiuliu Egidijumi net žmonas pavyko prikalbinti pabandyti poledinę žūklę ant Sartų ežero“, – šypsodamasis prisiminė pašnekovas.
Iki šiol didžiausias jubiliato laimikis – maždaug prieš aštuonerius metus Daujėnų tvenkinyje sužvejotas 7 kilogramų šamas. Žvejybos entuziastas taip pat gali pasigirti ir Mūšoje užkibusia beveik 4 kg svėrusia lydeka.
Sigitas Kanišauskas / „Darbas“