Ką gali nanotrąšos

Apie vos ne stebuklingomis savybėmis pasižyminčias nanodaleles įvairiuose kosmetikos bei pramonės gaminiuose esame prisiklausę. Keistoka, kad mažai žinome apie augalams skirtas trąšas su šiomis dalelėmis.

Moksliniai tyrimai Nanodalelėmis laikomos 10–100 nm dydžio dalelės. Šiuo metu nanopreparatai jau gan plačiai naudojami kovojant su ligas platinančia augalija ir gyvūnija. Į Lietuvą atvykusi mokslininkė Olena Kolesnichenko iš Ukrainos nacionalinio gyvybės ir aplinkos mokslų universiteto pasakojo, kad kai kurie mokslo laimėjimai stulbina. „Mokslininkai sugebėjo padaryti, kad augalas sugertų 30 proc. daugiau saulės šviesos. Prie to pridūrus nanopreparatų teikiamas galimybes, galima pasiekti dar geresnių efektų. Biologiniai reguliatoriai su nanodalelėmis augalą gali tiesiog atgaivinti, nes jie aktyvina susilpnėjusią arba blokuotą augalo imuninę sistemą. Dėl to padidėja vejos sėklų dygimo energija. Parinkus tinkamą nanopreparatą, susiformuoja 15–20 proc. didesnės vejos žolių šaknys – dėl to vejai reikia mažiau trąšų“, – sako O. Kolesnichenko. Tai ypač svarbios naujienos miestų želdinimui. „Mieste augalams sunku – čia juos neigiamai veikia užterštas oras, dulkėtumas, suslėgtas dirvožemis, nuo gatvių žiemą patenkanti druska ir kiti veiksniai“, – sakė mokslininkė. Tačiau stengiamasi neužsimerkti ir prieš galimą neigiamą poveikį – tokie preparatai po ilgesnio periodo gali sukelti šalutinį efektą. Dalis tyrimų rodo, kad, didinant nanopreparatų koncentraciją, po pirminio teigiamo poveikio augalams vėliau kartais pasireiškia ir teigiamas poveikis jų ligoms bei kenkėjams. Todėl nanopreparatų gamintojai rekomenduoja laikytis naudojimo normų, nors ir sunku priprasti, kad užtenka vieno lašiuko, kai anksčiau tekdavo įpilti gerokai daugiau.

Lietuvoje pasiūla nedidelė Lietuvoje tokie preparatai gana plačiai naudojami daigynuose ir medelynuose, bet retai miesto želdinių būklei pagerinti. Tyrimų apie nanopreparatų poveikį Lietuvoje trūksta, pačių preparatų nėra įsivežama daug. Kur kas daugiau viešų diskusijų apie tai, kad rimti žmonės netręšia laukų „švęstu vandenėliu“, nes senos patikrintos trąšos yra geriau. Tuo tarpu Ukrainoje nanotrąšos atkeliauja iš 20 šalių. Beveik 30 proc. rinkos sudaro iš Lenkijos įvežti preparatai.

Pirkėjai praėjo pro šalį UAB „Eco-Vlit“ vadovas Almantas Pivoriūnas prekiauja Baltarusijos mokslų akademijos institute sukurtomis trąšomis „Nanoplant“ didmena. „Noriu atkreipti dėmesį, kad ne viskas su užrašu „nano-“ išties turi ką nors bendro su šia technologija. Ne visada yra atlikta tūkstančiai tyrimų su augalais. Pradėję importuoti trąšas, užsakėme tyrimus Drezdene, kurie patvirtino, kad nanotrąšos yra tikros. Tikėjomės, kad jas naudos ir daržininkai mėgėjai, nes jos labai efektyvios, todėl supakavome mažais 15 ml buteliukais. Kainuodavo tas buteliukas 2,7–3,5 euro“, – pasakoja A.Pivoriūnas. Deja, mokėti už 15 ml buteliuką tiek, kiek už daug kartų didesnį kitokių trąšų kiekį, pirkėjai buvo nepasirengę. Ir visai nesvarbu, kad tereikia 1 lašiuko šio preparato 100 ml vandens ir iš to buteliuko galima nupurkšti 15 arų augalų.

Nano- galimybės Pivoriūnas pasakoja, kad vis dėlto atsirasdavo žmonių, kurie įsigydavo trąšų savo sodybos ir kambariniams augalams tręšti: „Sakydavau, kad 15 ml buteliuko užteks porai metų. Vandens tirpalu lauke su šiomis trąšomis augalus reikia purkšti, nes, laistant patekęs į gruntą, po lietaus jis išplaunamas ir efektyvumas sumažėja. Kambarinių gėlių vazonuose jis niekur nedingsta, tad augalus galima ir tiesiog laistyti.“ Šios trąšos yra kaip maisto papildai žmogui. Jos stimuliuoja augalų fermentų sistemą, todėl visi jų medžiagų apykaitos procesai paspartėja – šaknys stiprėja ir augalai geriau lapoja. O kaip nanopreparatai dera su kitomis trąšomis ir augalų apsaugos priemonėmis? „Puikiai. Naudojant nanopreparatus, kitų trąšų reikia kur kas mažesnių kiekių. Taip taupomi pinigai. Ir ne tik – labai sumažėja neigiamas cheminių preparatų poveikis augalams“,– teigė A. Pivoriūnas. Jo teigimu, Baltarusijoje, kur gaminamos šios mikroelementų trąšos, jos naudojamos ir šiltnamiuose, kuriuose auga agurkai, pomidorai bei paprikos, yra tirtas ir poveikis vaisiams. „Šiaip mes per augalų vegetaciją siūlome purkšti 3–4 kartus, o vaisiams užsimezgus jau nebepurkšti. Tačiau šiltnamiuose augalai ir žydi, ir jau turi vaisių, tad buvo tirta, ar jie bus saugūs vartotojui. Nustatyta, kad nuodingo poveikio nėra“, – sako A. Pivoriūnas.

Daiva Valevičienė

Autorės ir pašnekovų nuotraukos