Ką siūlo (kuo grasina) BŽŪP po 2027 metų

Ne visiems

Nuo dokumentų pasirodymo praėjo jau du mėnesiai, tačiau kol kas rimtesnės reakcijos nebuvo. Priežastis – deklaratyvus teisės aktų turinys, numatantis aibę naujų priemonių ir reikalavimų, neparemtų konkrečiomis lėšomis.

Gandai, kad abu BŽŪP fondai bus ištirpinti viename, valstybei narei skirtame, pasitvirtino. Nors kai mitingavome prie EK atstovybės Vilniuje ir „sugriovėme“ ES „kortų namelį“, EK atstovas tvirtino, kad to nebus. Taip pat paaiškėjo, kad išmokų nelygybė EK nebedomina – apie likusio atotrūkio nuo išmokų vidurkio panaikinimą teisės aktuose neužsimenama nė puse žodžio. Tiesą sakant, liepos mėn. pasirodžiusiame Reglamente, kuriuo įsteigiamas Europos ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos, žemės ūkio ir kaimo vietovių, žuvininkystės ir jūrų reikalų, gerovės ir saugumo fondas 2028–2034 m. laikotarpiu, buvo numesta keletas iš pirmo žvilgsnio patrauklių pasiūlymų.

Pavyzdžiui, Reglamento projekte nustatytos minimalios ir maksimalios su plotu susijusios pajamų paramos ribos (sąlyginai kalbant, atitinkančios bazinę išmoką), kurios proporcingai mažinamos ir turi būti 130–240 Eur/ha. Prisiminus, kad, EK studijos duomenimis, vidutinė bazinė išmoka ES sudaro apie 134 Eur/ha (Lietuvoje – apie 82 Eur/ha), galima pradėti džiūgauti, jog po 2027 m. visose ES valstybėse narėse bus pasiektas ES išmokų vidurkis. O mintyse pridėjus beveik 100 Eur/ha siekiančią išmoką už pirmuosius hektarus, be to, jaunajam ūkininkui dabar numatytus dar apie 140 Eur/ha – kišenę turėtų sušildyti visiškai solidi tiesioginių išmokų suma. Tiesa, ne visiems žemdirbiams.

Kitas jaukas, kurį prariję turėjo patirti ekstazę svieto lygintojai – numatytas bazinės išmokos (vėl sąlyginai kalbant) mažinimas ir ribojimas iki 100 tūkst. Eur ūkiui (pradedant nuo 20 tūkst. Eur). Iš tiesų, jei Europos institucijos, ypač EP, stumte įstūmęs į BŽŪP darbuotojų teises ginantį socialinį sąlygiškumą, užims „nieko nematau, nieko nežinau“ poziciją ir mūru nestos už atlyginimų minusavimą iš mažinimui pasmerktų sumų, Lietuvoje išmokos bus pradėtos karpyti jau 160 ha valdantiems ūkiams. Tik kažin ar didžiausias džiaugsmas – kad iš mažinimo ir ribojimo gautas lėšas bus galima skirti smulkiesiems ir jauniesiems ūkininkams remti – nepavirs didžiuliu nusivylimu.

Optimistiškai nuteikti turėjo ir Reglamente nustatyta viešosios paramos dalis investicijoms – 75 proc., jauniesiems ūkininkams – net 85 proc.

Rugsėjo 17 d. EK paskelbti minimalūs nacionaliniai BŽŪP asignavimai po 2027 m. turėjo visus išblaivyti kaip šaltas dušas.

Pinigų nėra!

Pirmiausia, BŽŪP po 2027 m. išmokos už pirmuosius hektarus ir jauniesiems ūkininkams nebenumatytos. Tokiems ūkiams remti pinigėlius reikės susirinkti iš minėtų 160 ha ir daugiau valdančių „oligarchų“. Paskaičiuokime, kokius aukso kalnus pavyks susikrauti, pavyzdžiui, iš ūkių, kuriems išmokos būtų apribotos 100 tūkst. Eur lubomis.

Žemės ūkio duomenų centro duomenimis, 2025 m. buvo 229 juridiniai ir 271 fizinis asmuo, kurie valdė didesnius negu 500 ha plotus. Vidutinis abiejų kategorijų ūkių dydis yra atitinkamai 1 388 ha ir 773 ha, t. y. išmokų mažinimui pasmerkti „blogiečiai“. Nesudėtinga suskaičiuoti, kad geriausiu atveju iš šios kategorijos ūkių pavyktų susirinkti apie 18 mln. Eur sumą per metus. Palyginimui, pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginį planą, 2027 m. išmokoms už pirmuosius hektarus ir jauniesiems ūkininkams suplanuota skirti 136 mln. Eur. O juk dėl išmokų ribojimo surinkta suma pagal Reglamentą teks dalytis ne tik šiems, bet ir mišriesiems gyvulininkystės ir augalininkystės ūkiams, ūkininkaujantiesiems vietovėse su natūraliomis ar specifinėmis kliūtimis. Tad pirmųjų hektarų turėtojams prie tų 130 Eur/ha geriausiu atveju prisidės ledinukų dėžutės verta pinigų suma. Visiškai ne taip dosniai, kaip šiuo metu. Todėl tikėtina, kad dėl tokio šou EP, Seimas ar Žemės ūkio ministerija nesiims erzinti pagrindinę dalį šalies bendrosios produkcijos gaminančių žemės ūkio įmonių bei ūkininkų ir, visų pirma, leis iš mažinimui skirtos sumos išskaityti su darbo santykiais susijusias išlaidas. Priešingu atveju tai bus nuo žemės žmones nuvaranti politika ir dar spartesnis kaimo „nuubaginimas“.

Lietuvos BŽŪP 2028–2034 m. EK skyrė 4 386 480 tūkst. Eur. Kadangi išmokų konvergencija baigiasi 2027 m. (cituoju EK), kiekvieniems metams galima projektuoti stabilią apie 626,6 mln. Eur BŽŪP paramos sumą, apimančią abu – tieisoginių išmokų ir kaimo plėtros – ramsčius.

Galimi variantai – visi prasti

Kokia strategija bus pasirinkta Lietuvoje jos paskirstymui, pavyzdžiui, 2028 m.?

Galima bandyti išlaikyti 2027 m. I ramsčio išmokų dydžius. Deja, nepavyks. Tiesioginėms išmokoms 2027 m. ES skyrė 612,7 mln. Eur. Tad kaimo plėtrai liktų 626,6 – 612,7 = 13,9 mln. Eur. Vien tik ekologiniams ūkiams ir ūkininkaujantiesiems vietovėse su kliūtimis paremti iš II ramsčio reiktų atitinkamai apie 62,3 ir 21,2 mln. Eur paramos.

Kitas variantas – išlaikyti proporcijas tarp I ir II ramsčių pagal 2027 m. buvusį santykį. Tuomet I ramsčiui būtų galima skirti apie 475,1 mln. Eur sumą. Skaičiuokime toliau. Minimaliai bazinei išmokai (naujajai) reikėtų 130 Eur × 2,9 mln. ha = 377 mln. Eur, susietajai išmokai – 95 mln. Eur (maždaug tiek pat, kiek skiriama šiuo metu). Sudėjus jas abi, galai I ramstyje vos vos sueina. Tačiau II ramsčio sumą (151,6 mln. Eur) išleidus ekologiniams ūkiams ir vietovėms su kliūmis remti, lėšų galbūt pakaktų tik pusei agrarinės aplinkosaugos priemonių finansuoti (šiuo metu tam išleidžiama apie 150 mln. Eur). Tik ar su tuo taikstysis visažinė ir visagalė EK, ypač aplink regėdama palinkusius, net prigulusius gluosnius. O koks visažinis pasakys, iš kur paimti lėšų minėtoms investicijoms į valdas ir dar su tokia patrauklia viešojo finansavimo norma?!

Kiti variantai tokie pat skylėti.

Vien tik šie paviršutiniški skaičiavimai patvirtina senokai pasakytus žodžius – neatsakingo pinigų taškymo metas baigėsi. Sveikti nuo šios ligos reikia pradėti nuo 2025 m. rudens.

Šitą tiesą privalo suvokti kiekvienas. Žemdirbių tarpusavio kiršinimas ir supriešinimas veda į aklavietę ir tarnauja biurokratijai kaip įrankis jiems valdyti.

Tai aktualu kalbant apie kitas dvi temas: išmokų konvergencijos ir išaugsiančios administracinės naštos grėsmę, kurioms bus skirti kiti mūsų rašiniai.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.