Ką turi žinoti žemdirbiai, nukentėję nuo šalnų

Operatyviai ėmėsi konkrečių priemonių

Ūkininkai, kurie dėl šalnų patyrė žalą, turi teisę pateikti prašymą dėl patirtos žalos tai savivaldybei, kurioje ši žala patirta. Dar balandžio mėnesio viduryje ŽŪM kreipėsi į savivaldybes su prašymu sudaryti žalos nustatymo komisijas, kurios būtų pasiruošę tiems atvejams, jeigu ūkininkai kreiptųsi prašydami fiksuoti šalnų padarytą žalą.

Visą informaciją ir rekomendacijas, kokius veiksmus, įvykus ekstremaliajam įvykiui, sukėlusiam žemės ūkio augalų žūtį, turi atlikti ūkininkai ir savivaldybės, galima rasti ŽŪM interneto svetainėje čia. 

Ūkininkai gali būti atleidžiami nuo įsipareigojimų

Ūkininkams svarbu žinoti tai, kad prašant paramos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programą ir / arba pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano intervencines priemones, sankcijos netaikomos, kai prisiimtų įsipareigojimų ir (arba) teisės aktuose nustatytų reikalavimų nesilaikoma dėl nenugalimos jėgos (force majeure) arba išimtinių aplinkybių. Todėl paramos gavėjai, dalyvaujantys minėtų programų priemonėse ir dėl šalnų negalintys vykdyti prisiimtų įsipareigojimų, gali būti atleidžiami nuo įsipareigojimų.

Apie šalnų padarytą žalą ūkininkai turi pranešti Nacionalinei mokėjimo agentūrai (NMA) per 15 darbo dienų nuo tada, kai apie tai sužinojo. Per mobiliąją programą „NMA Agro“ reikia atsiųsti nukentėjusių augalų nuotraukas iš skirtingų lauko vietų, aprėpiant bendrą pažeisto lauko vaizdą, taip pat nurodyti  pareiškėjo vardą, pavardę ar įmonės pavadinimą ir žemės ūkio valdos atpažinties kodą ar projekto numerį.

Nukentėjusiems žemdirbiams kompensuojamos pažymos

ŽŪM atkreipia žemdirbių dėmesį į svarbią pagalbą, kurią gali suteikti Prekybos, pramonės ir amatų rūmai ekstremalių situacijų, tokių kaip pavasario šalnos, metu. Šie rūmai, veikiantys penkiuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose (Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio), yra įgalioti išduoti nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybes liudijančias pažymas. Šios pažymos yra itin svarbios ūkininkams, kurie dėl šalnų ar kitų stichinių nelaimių negali įvykdyti savo finansinių įsipareigojimų bankams, produkcijos supirkėjams ar kitiems kreditoriams. Pateikus tokią pažymą, žemdirbys gali būti atleistas nuo sankcijų ar įsipareigojimų vykdymo, kol aplinkybės normalizuosis. Tai reiškia, kad ūkininkui nereikės mokėti baudų ar delspinigių už prisiimtų įsipareigojimų nevykdymą dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių.

Nukentėję žemdirbiai, norėdami gauti force majeure pažymą, turi kreiptis į vieną iš minėtų Prekybos, pramonės ir amatų rūmų. Pažymų išdavimo tvarka yra nustatyta Vyriausybės. Svarbu paminėti, kad valstybė atlygina šių pažymų išdavimo išlaidas, tačiau ne daugiau kaip 200 eurų už vieną pažymą. Prašymą reikia teikti per mėnesį nuo pažymos gavimo NMA.

ŽŪM rekomenduoja ūkininkams, patyrusiems žalą dėl šalnų ar kitų ekstremalių aplinkybių, nedelsiant susisiekti su savo kreditoriais ir informuoti juos apie susidariusią force majeure situaciją, o tada kreiptis į atitinkamus Prekybos, pramonės ir amatų rūmus dėl pažymos išdavimo. Tai padės išvengti galimų nesusipratimų ir užtikrins, kad būtų imtasi tinkamų priemonių.

Pažymų kompensavimo taisykles galite rasti čia.

Ragina drausti pasėlius

ŽŪM atkreipia dėmesį ir į augalų ir (ar) pasėlių draudimą, kuris yra labai svarbus siekiant valdyti ūkinės veiklos rizikas, sukeltas meteorologinių reiškinių. Aktualu tai, kad draudžiantis nuo sausros ir iššalimo iš ES fondų kompensuojama iki 70 proc. sumokėtos draudimo įmokos sumos. Valstybės biudžeto lėšomis finansuojama iki 50 proc. draudimo įmokos sumos, kai augalai ir (arba) pasėliai draudžiami nuo krušos, audros, liūties, snygio, šalnos, ilgalaikio lietaus, sausringo laikotarpio ir kitų rizikų.

Šiuo metu, t. y. nuo kovo 1 d. iki birželio 30 d., visose savivaldybėse galima teikti paraiškas dėl pasėlių ir augalų draudimo įmokų kompensacijų.

ŽŪM informacija