Kai aplinkosauga – žemdirbio pamotė, tai gamyba – pelenė

Būtina skatinti gamybą

Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano (SP) intervencinės priemonės „Investicijos į žemės ūkio valdas“ įgyvendinimo taisyklėse numatyta, jog pieno sektoriuje prie aplinkosaugos tikslų prisidedantiems projektams, juos vertinant, gali būti suteikiama net 30 papildomų balų, o ketinantiems vystyti gamybą ir investuojantiems į naujus gamybos pajėgumus – tik 10 balų. Panašiai ir kituose sektoriuose. Dauguma „Ūkininko patarėjo“ kalbintų pašnekovų teigė maną, kad turėtų būti atvirkščiai – pirmiausia turėtų būti akcentuojama gamyba, o daugiausia balų ir paramos turėtų būti skiriama tiems ūkiams, kurie didina gamybą.

Tokios nuomonės ir Lietuvos pieno gamintojų asociacijos (LPGA) direktorius Eimantas Bičius. „Pagrindiniai balai vertinant pieno ūkių teikiamas paraiškas paramai investicijoms į pieno gamybą, turėtų būti skiriami tiems ūkiams, kurie stato naujas fermas, plečiasi, didina karvių bandas, pieno primilžį – apskritai didina gamybą, – kalbėjo jis. – Rimti ūkiai, kurie nori statyti modernias fermas, negali surinkti reikiamų balų. Daugiausia jų galima gauti už įvairias ekoschemas, už kurias dar mokama ir atskirai. Pvz., jei ūkininkui tikrai reikia saulės elektrinės, tai jis tą elektrinę pasistatys pasinaudodamas parama ir iš kitų priemonių.

Šiuo konkrečiu atveju kalbu apie investicijas perdirbimui. Tik, gerai pagalvojus, ar daug ūkininkų tuo užsiims? Buvo prieš porą dešimtmečių nemažai bandymų perdirbti savo užaugintą produkciją, bet prie perdirbimo liko mažai ūkių. Neverta. Be to, atsiranda papildomų problemų, tokių, kaip prekyba.“

Priemonių įgyvendinimo taisykles nustato Žemės ūkio ministerija (ŽŪM). LPGA direktoriaus svarstymu, gal ir buvo apie jas darbo grupėse diskutuota, tačiau į LPGA nuomonę, kad turi būti skatinama gamyba, o papildomi balai skiriami tik investiciniams į gamybos didinimą nukreiptiems projektams, ŪP pašnekovo teigimu, niekas neįsiklausė.

Paprašiusios paramos investicijoms į pieno ūkį Jonavos r. Pauliukų žemės ūkio bendrovės pirmininkas Andrejus Štombergas prisipažino, kad tebelaukia ES pinigų, nors naujose bendrovės fermose jau nuo kovo dirba robotai. „Investicijos į ūkio modernizavimą buvo didžiulės. Laukiame įvertinimo ir paramos. Kol kas nieko konkretaus dar negaliu pasakyti – atsakymo dar nesulaukėme. Projektą įgyvendinome pagal tuo metu galiojusius reikalavimus. Norėtųsi, kad būtų kitaip, bet yra taip, kaip yra. Vis tik manau, kad pirmiausia turėtų būti akcentuojama gamyba, o balai ir parama turėtų būti skiriama tiems ūkiams, kurie gamybą didina. Aplinkosauginiai reikalavimai irgi labai svarbūs, bet neturėtų būti vyraujantys“, – tvirtino bendrovės, kuri laiko apie 850 melžiamų karvių, pirmininkas.

Važiuoti į Briuselį?

Seimo Kaimo reikalų komiteto narys Bronis Ropė spėliojo, kad gal tokias SP intervencinės priemonės įgyvendinimo taisykles, kurias tvirtino tuometis žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas, buvo derinamos Europos Komisijoje ir dabar jau kitaip negalima. „Vis tik tokios įgyvendinimo taisyklės yra labai aplinkosauginės. Jei žemdirbiams jos netinka, tai gal vertėtų sėstis prie bendro stalo su ŽŪM ir išsiaiškinti, ko nori tiek viena, tiek ir kita pusė“, – kalbėjo Seimo narys.

B. Ropės nuomone, jei nepakanka susitarimų su Lietuvos valdininkais, šalies žemdirbių atstovai turi važiuoti į Briuselį ir ten kalbėtis. „Gal balų skyrimo tvarka atskirais atvejais ir siekia gerų tikslų. Gal nieko blogo, jei ūkininkas pertvarkytų prastą fermą, kad netektų jos uždaryti, ir toliau ją eksploatuotų. Bet būtina įvertinti kiekvieną konkretų atvejį“, – kalbėjo ŪP pašnekovas. 

Žemės ūkio viceministras Arūnas Rutkauskas sakė nedalyvavęs SP priemonės „Investicijos į žemės ūkio valdas“ įgyvendinimo taisyklių kūrimo procese. „Mano asmenine nuomone, pats balų skirstymas yra ydingas, turi būti numatyta kitokia priemonė, kaip paraiškas suskirstyti. Vieni ūkininkai vysto ūkius mažiau, kiti daugiau draugiška aplinkai kryptimi“, – kalbėjo viceministras. Jis pats neseniai yra lankęsis Pauliukų žemės ūkio bendrovėje, apžiūrėjo moderniausią karvių fermą, kurioje beveik visus darbus dirba robotai ir žino, kad visa tai dar nepadengta planuotais paramos pinigais tik dėl perdėtų aplinkosauginių reikalavimų. Situaciją, pasak, viceministro, būtina nedelsiant taisyti.

Jaučiasi nuskriausti ir nereikalingi

Lietuvos mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacijos (LMGAGA) pirmininkas Nerijus Gricius teigė, kad didžiausia problema įvairiose priemonėse ar taisyklėse yra visų žemės ūkio sektorių „suplakimas į krūvą“, kur kažkas laimi, bet kažkas neišvengiamai ir pralaimi. Pasak jo, mažiausiai pastaruosius ketverius metus – o gal ir ilgiau – grynajam mėsinių galvijų sektoriui galimybės dalyvauti visuose projektuose buvo labai menkos. Nors ir buvo skatinama gamyba, bet parama buvo susieta su valdos ekonominiu dydžiu (VED).

„Mūsų VED yra mažas. Mes, sakyčiau, labiau esame gamtos tvarkytojai, o ne gamybos kūrėjai. Buvo akcentuojamas pievų reikalingumas, kraštovaizdžio saugojimas, šia kryptimi ir dirbome. Bet žemės naudingumo balas tose vietose, kur ūkininkaujame, nėra aukštas, o darbo sąlygos – sudėtingos ir sunkios. Jaučiamės nuskriausti, nelabai ir reikalingi. Pikta, kad mėsinių galvijų sektorius yra visiškai nustumtas į šoną, nenorima į jį investuoti ES lėšų“, – apgailestavo N. Gricius. Pasak jo, dabar jau žodžiais vertinama gamyba, bet pamirštama, koks nevienodas yra Lietuvos kraštovaizdis. Jeigu norima investuoti į kalvotas vietoves ir ten auginti grūdus, palyginti su vidurio Lietuva, kur derlingumas yra dvigubai didesnis, gamybos apimtys bus visiškai kitokios.

„Aiškinomės su ŽŪM dėl papildomai skiriamų balų mišriesiems ūkiams, kurie augina grūdines kultūras ir laiko keletą gyvulių, bei įvertinami kaip mėsinių galvijų augintojų ūkiai. Toks vertinimas nebuvo sąžiningas. Tikrieji mėsinių galvijų ūkiai, kurie išgyvena vien iš šios veiklos, tikrai negali dalyvauti investiciniuose projektuose“, – aiškino LMGAGA pirmininkas.

N. Griciaus teigimu, su dabartinės ŽŪM atstovais palaikomas darbinis ryšys, todėl tikimasi ir tolesnio konstruktyvaus bendradarbiavimo pasikeitus ministerijos vadovybei. „Esame išreiškę ne vieną nuogąstavimą, išsakę ne vieną pastabą, pasiūlymą, bet prie bendro stalo susėdę kol kas nebuvome. Tikimės, kad valdžia ryškiai nepasikeis ir pusės metų diskusijas, ypač apie biosaugos problemas, investicijas, atsitikus gyvulių ligų protrūkiams, ir kitus svarbius reikalus, su ŽŪM galėsime tęsti. Būtų gaila laiko ir įdirbio, jei viską įrodinėti, aiškinti vėl reikėtų pradėti iš naujo“, – tikino ŪP pašnekovas.

Kartais, pasak LMGAGA pirmininko, jam tenka išgirsti teiginių, kad mėsinių galvijų sektorius gerai gyvena, nes galvijų supirkimo kainos šiuo metu yra pakilusios apie 30 proc. Bet kažkodėl pamirštama, kad daug kas pabrango visu 100 proc. „Reikia apsispręsti, ar reikia valstybei kokybiškos mėsos, ar Lietuvos kraštovaizdyje gali būti bet kokie galvijai, ar duodantys kuo didesnę pridėtinę vertę. Juk mes, siekdami geresnės mėsinių galvijų genetikos, ir kuriame, ir gaminame. Norime eiti pirmyn, turėti aiškią srities viziją, strategiją, nuoseklumą. Gaila, kad kol kas mėsinių galvijų sektorius stovi vietoje“, – redakcijai tvirtino N. Gricius, neslėpdamas, kad gali nutikti ir taip, kad, pakeitus įgyvendinimo taisykles, investicine parama pagal SP priemonę „Investicijos į žemės ūkio valdas“ vėl galės pasinaudoti sektoriai, kurie anksčiau jau ir taip intensyviai remti.

„Lietuvai reikia ir grūdų, ir pievų, ir mėsos. Bet lėšų skirstymas turi būti sąžiningas. Iš grūdininkų jau girdime, kad jų traktoriai jau nebetelpa garažuose ir nori paramos naujiems angarams statyti, o mes negalime net šienavimo įrangos nusipirkti“, – sudėliojo problemos akcentus LMGAGA primininkas N. Gricius.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.