Kai kūnas kovoja prieš save: kaip atpažinti autoimuninę ligą dar prieš diagnozę

„Į vaistinę atėjusi jauna mergina skundėsi riešų, pirštų skausmais, patinimu, tirpimu, rytiniu sustingimu. Taip jautėsi jau tris mėnesius. Gėrė vaistus nuo skausmo, bet padėjo tik trumpam. Pasiūliau kreiptis į gydytoją – vėliau buvo diagnozuotas reumatoidinis artritas. Laiku paskirtas gydymas padėjo ligą suvaldyti – dabar ji jaučiasi kur kas geriau“, –  pasakoja vaistininkė Irena Viktorija Aukštikalnienė.

Anot jos, žmonės dažnai galvoja, kad viskas dėl streso ar amžiaus. Tačiau kai kurie simptomai, ypač jei jie pasikartoja, gali rodyti autoimuninį procesą organizme.

„Jei žmogus skundžiasi nuolatiniu nuovargiu, nedidele, bet ilgai trunkančia temperatūra, rytiniu sąnarių sustingimu ar „smegenų rūku“ – tai ženklas, kad reikia nuodugnesnio ištyrimo“, – pabrėžia vaistininkė.

Suklaidinantys simptomai

Pasak vaistininkės, pirmieji požymiai dažniausiai būna labai bendri – nuolatinis nuovargis net ir po gerai išmiegotos nakties, silpnumas, energijos trūkumas. Gali pasireikšti nežymiai pakilusi temperatūra – 37–37,5 °C, netikėti svorio pokyčiai, naktinis prakaitavimas.

Priklausomai nuo pažeidžiamos kūno sistemos, atsiranda ir specifinių požymių. Pavyzdžiui, jeigu pažeidžiami sąnariai ir raumenys, dažni jų skausmai, rytinis sustingimas, patinimas, deginimo pojūtis. Odos ir gleivinės pakitimai pasireiškia bėrimais veido srityje, odos sausumu, pleiskanojimu, žaizdelėmis, plaukų slinkimu ar net odos spalvos pokyčiais.

„Jei pažeidžiamas virškinimo traktas, žmonės dažnai jaučia pilvo pūtimą, skausmą, ilgalaikį viduriavimą ar užkietėjimą, pykinimą, atsiranda maisto netoleravimas. Nervų sistemos pažeidimą išduoda sunkumas susikaupti, atminties problemos, dažnas galvos skausmas, tirpimas ar dilgčiojimas galūnėse“, – vardija I. V. Aukštikalnienė.

Ji priduria, kad simptomai gali atsirasti bangomis – vieną savaitę jie sustiprėja, kitą – atrodo beveik išnykę. Tokia eiga apsunkina diagnozę, todėl ypač svarbu stebėti kūno siunčiamus signalus ir neuždelsti.

Kas galėtų padėti?

Autoimuninių ligų atveju papildai nėra gydymas, bet gali padėti palaikyti organizmą, mažinti uždegiminius procesus ir simptomų intensyvumą. Pasak I. V. Aukštikalnienės, vienas svarbiausių yra vitaminas D, kuris padeda reguliuoti imuninės sistemos veiklą, stiprina kaulus, raumenis, gali mažinti uždegimą.

„Taip pat nereikėtų pamiršti omega-3 riebalų rūgščių – ypač svarbios sergant reumatoidiniu artritu ar žarnyno autoimuninėmis ligomis, nes pasižymi priešuždegiminiu poveikiu, gali sumažinti sąnarių skausmą, rytinį sustingimą ir gerina širdies bei kraujagyslių būklę. Tuo metu magnis padeda mažinti raumenų spazmus, gerinti miegą, ramina nervų sistemą, naudingas esant lėtiniam nuovargiui ar miego sutrikimams“, – pataria vaistininkė.

Ji priduria, kad nervų sistemai, energijos apykaitai ir kraujodarai svarbūs B grupės vitaminai gali padėti sumažinti galūnių tirpimą. Cinkas – naudingas imuninei sistemai, taip pat svarbus odos, plaukų būklei ir gijimo procesams, o polifenoliai veikia kaip antioksidantai, turi stiprų priešuždegiminį poveikį, tad gali padėti sušvelninti tam tikrus simptomus.

Tačiau ne visi papildai tinkami sergant autoimuninėmis ligomis. Pasak vaistininkės, ypač reikėtų vengti imunitetą aktyvinančių papildų, nes sergant imuninė sistema ir taip per daug aktyvi.

„Nerekomenduojama vartoti ežiuolės, ženšenio, astragalo, beta-gliukanų, ciberžolės, priešpienio, taip pat didelių vitamino C, A, E dozių. Sergant skydliaukės autoimuninėmis ligomis – ir jodo. Probiotikai ne visada tinka – kai kurie žmonės jaučia dar didesnį pilvo pūtimą ar diskomfortą. Netinka ir juodasis šalavijas, sojų izoflavonai – ypač moterims menopauzės metu“, – vardija I. V. Aukštikalnienė.

Ji pabrėžia – jei etiketėje rašoma „stiprina imunitetą“, tai sergant autoimunine liga reikėtų tokio produkto vengti.

Mityba ir gyvenimo būdas 

Anot vaistininkės, tinkama mityba ir gyvenimo būdo korekcijos – vieni svarbiausių dalykų, kurie gali padėti sumažinti uždegiminius procesus ir pagerinti gyvenimo kokybę.

„Autoimuninėms ligoms tinka vadinamoji priešuždegiminė mityba arba Viduržemio jūros dieta. Tai reiškia daugiau žuvies, žalialapių daržovių, alyvuogių aliejaus, fermentuotų produktų, riešutų ir sėklų. Rekomenduojama vengti cukraus, stipriai perdirbto maisto, alkoholio, transriebalų ir perdirbtos raudonos mėsos. Netoleruojant glitimo ar pieno produktų – juos taip pat derėtų eliminuoti“, – pažymi I. V. Aukštikalnienė.

Ne mažiau svarbus – gyvenimo būdas. Kokybiškas 7–9 val. miegas, vidutinio intensyvumo fizinis aktyvumas, streso valdymas per kvėpavimo praktikas ar jogą padeda „nuraminti“ nervų sistemą. Reikėtų vengti griežtų dietų, ilgalaikio badavimo ar „detoksų“, taip pat papildų vartojimo be gydytojo ar vaistininko patarimo.

„Net 70 proc. imuninės sistemos ląstelių yra žarnyne, todėl mikrobiomos palaikymas – ypač svarbus. Beje, gausėja mokslinių įrodymų apie ryšį tarp disbiozės ir tokių ligų kaip reumatoidinis artritas, Hashimoto tiroiditas, I tipo cukrinis diabetas, vilkligė ar išsėtinė sklerozė. Nors mikrobiomos pokyčiai ne visada yra priežastis, bet pagerinus žarnyno būklę, dažnai pagerėja ir savijauta“, – užbaigia vaistininkė.

„Idea Prima“ informacija