Kai Rusija iškris iš pasaulinės grūdų rinkos...

Jei Ukraina ir Rusija iškristų iš grūdų eksportuotojų viršūnių, turėtų stipriai keistis pasaulio grūdų kainos. Ar tai turės įtakos Lietuvai ir mūsų žemdirbiams, grūdų augintojams? Būsimus pokyčius šiandien komentuoja Lietuvos grūdų augintojų asociacijos pirmininkas Aušrys MACIJAUSKAS:

„Prognozuoti, kokios grūdų kainos bus rudenį, šiandien turbūt nedrįstų niekas. Situacija keičiasi kiekvieną dieną, nežinome, kas bus rytoj. O kas bus rudenį, tikrai sunku pasakyti. Viena aišku, kad Rusija tikrai iškris iš tos rinkos, o Ukraina, tikimės, kad ne, mat vis dar turime vilčių, jog ši šalis liks grūdų rinkoje. Gal ne su tokiais dideliais kiekiais kaip anksčiau, bet jos niekas iš niekur neišstums.

Vien Rusijos iškritimas reiškia didžiulius grūdų kiekius. Rusijos grūdai sudarydavo bent trečdalį visos tarptautinės prekybos. Nereikia suprasti klaidingai – Rusija neužaugina trečdalio pasaulio grūdų, tarptautinėje prekyboje sukasi labai nedidelė dalis visų pasaulyje užaugintų grūdų. Tačiau Rusijos grūdai sudarydavo tikrai nemažą dalį. Jeigu jų nebeliks prekyboje, o greičiausiai taip ir atsitiks, tai gali stipriai paveikti rinkas.

Neimsiu prognozuoti tikslesniais skaičiais, nes grūdų kainos ir dabar smarkiai svyruoja, tačiau tikėtina, jog grūdai nebus pigesni, nei yra šiuo metu. Kainas veikia daugybė faktorių, ir dabar grūdai yra pakankamai brangūs. Būsimųjų, šių metų rudens derliaus, grūdų kaina tarptautinėse biržose jau viršija 300 Eur/t. Tokia kaina yra nuo gruodžio mėnesio sudarant išankstines pardavimų sutartis.

Didelę įtaką kainoms turės ir šiandien jaučiamas trąšų trūkumas. Neabejotina, kad šiais metais ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje bei Amerikoje javai bus patręšti mažesnėmis normomis. Ūkininkai taupys trąšas, nes jos pabrangusios daugiau nei 2 kartus, o kai kurios – net 3 kartus, palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laiku. Mažesnis trąšų kiekis reiškia mažesnį derlių. Rudenį vėl kartosis tas pat – sėsime žieminius kviečius ir mažiau tręšime. Tikėtina, kad 2023 metų derlius irgi nebus labai geras. Gali atsitikti taip, kad 2023 m. jau nebesidomėsime, kiek kainuoja grūdai, bet klausime, ar tų grūdų išvis yra. Tai Lietuvai, aišku, negresia. Tačiau 2023 m., atsiradus maisto trūkumui, situacija gali tapti nebevaldoma ir neprognozuojama. Tos šalys, kurios grūdų neaugina, gali siūlyti neprotingas kainas ir bandyti užtikrintai apsirūpinti grūdais. Taip maisto rinka gali nudreifuoti į nevaldomą situaciją. Tačiau noriu pasidžiaugti, kad Lietuvoje maisto tikrai nepritrūks – nei rugių, nei mėsos, nes mūsų žemės ūkis stiprus ir šalies žmonės gali būti ramūs.

Norėčiau priminti, kaip visi ultra liberalai sakė, jog Lietuvoje žemės ūkis nėra būtinas, kad gal geriau tausoti gamtą – auginti kiškučius ir žvirblius, o maisto bus galima atsivežti iš kitų šalių. Noriu visiems Lietuvos žmonėms pasakyti, kad ateis toks metas, kai maisto nebus galima atsivežti. Tada viskas priklausys tik nuo to, kaip ir kiek maisto gali pagaminti pati valstybė.

Aktualūs ir naftos produktai, kurie brangsta, t. y. dyzelinas. Jis vėlgi didins sąnaudas, savikainą, ir taip darys įtaką kainoms. Žemdirbiai ne taip intensyviai įdirbs žemę, o tai greičiausiai lems menkesnį derlių. Todėl jau šiemet įgyvendinsime žaliąjį kursą ir visus jo tikslus. Tik lauks liūdnos pasekmės – pasaulyje tikrai pritrūks maisto. Tai prognozuoju su viltimi, jog taip atsitiks tik 2023 metais. “

ŪP korespondentas - Stasys BIELSKIS