Kainai koją kiša grūdų smulkumas

Remiantis Ekonomikos ir kaimo vystymo instituto skelbiamomis derliaus prognozėmis, bendras grūdinių kultūrų derlius Lietuvoje šiemet apie 3,5 proc. mažesnis nei pernai, nors pastarąjį dešimtmetį rezultatas vis tiek išlieka antras geriausias. Tačiau šiųmetės vasaros orų scenarijus pakišo koją ir sumažino tiek ūkininkų, tiek ir supirkėjų pelno lūkesčius.

Dėl savo nišos tenka pakovoti

Šalyje – per aštuonias dešimtis grūdų supirkimo vietų. Konkurencija didelė, greta stambiausių rinkos žaidėjų rikiuojasi ir smulkesni, ir valstybės kontroliuojama įmonė, ir kooperatyvai. Tai paranku augintojams dairantis palankesnių sąlygų, o jų grūdų pirkliams tenka pasukti galvą ir pakovoti dėl nišos rinkoje.

Populiarėja išankstinės sutartys. Įvairių grūdų perdirbimo ir probiotikų gamybos įmonės UAB „Grainmore“ pagal jas superka jau du trečdalius grūdų. Pasak įmonės grūdų prekybos vadovo Aldo Mockaus, nesusipratimų nėra kilę nei iš vienos, nei iš kitos pusės; įmonė iš patikimų augintojų pati atsiveža grūdus.

AB „Jonavos grūdai“, kurios apie 70 proc. akcijų valdo Žemės ūkio ministerija, Komercijos ir inovacijų skyriaus vadovo Manto Buto teigimu, jo atstovaujama įmonė siūlo palankias atsiskaitymo sąlygas – per 5–10 darbo dienų, kai paprastai kitos grūdus perkančios bendrovės atsiskaito per 60–90 dienų. Tikimasi, kad šis privalumas ypač aktualus smulkiems ūkiams.

Palankesnėmis sąlygomis siekia išsiskirti žemės ūkio kooperatyvai. „Šiaurės aruodai“ – vienas iš keturių tokių grūdus superkančių kooperatyvų. Anot jo direktoriaus Aldo Gedvilos, jie siūlantys greitą kokybės nustatymą (išvažiuodamas iš elevatoriaus klientas gauna visus grūdų kokybės duomenis), taip pat spartų priėmimą bei atsiskaitymą. Tokia rinkodaros strategija veikia – kooperatyvas turi nuolatinių klientų, ateina ir naujų. Nors grūdų augintojų pasirinkimą, kaip pripažįsta A. Gedvila, daugiausia lemia supirkimo kainos.

Užtrukusios kaitros pasekmė

Javapjūtė eina į pabaigą. Bendras derlius Lietuvoje mažėlesnis nei praėjusiais metais, nors atskiruose ūkiuose situacija gali skirtis. Tačiau ūkininkus ir supirkėjus labiau nei derlius nuvilia kokybė.

Kaip apibūdina „Jonavos grūdų“ atstovas M. Butas, birželį prasidėjusi ir per visą liepą nesitraukusi kaitra stipriai paveikė grūdų kokybę, dėl to grūdas tapo sausas (elevatorius negauna džiovinimo pajamų), smulkus (trūksta saiko svorio).

Nors kiti grūdų parametrai – baltymai, kritimų skaičius – puikūs, smulkūs grūdai turi tiesioginę įtaką grūdų svoriui bei eksportiniams grūdams aktualiems rodikliams. Todėl 2 klasės kviečiai dėl smulkių grūdų priemaišų tampa 3 ar net 4 klasės (pašariniais) grūdais.

„Akivaizdu, kad šiais metais bus 15 ar net 25 proc. mažesnis derlius, o jei kalbėtume apie elevatoriaus rezultatus, liepos viduryje kulti sausi grūdai nugulė pas ūkininkus aruoduose, nes nebuvo poreikio džiovinti, tiekti džiovinti į elevatorius. Šiandien kiekvieno ūkio situacija skirtinga, bet iš stambesnių tiekėjų girdime, kad javapjūtė jau 80 proc. įveikta, likusios kulti vasarinės kultūros, kurias sausra bus dar labiau paveikusi“, – įžvalgomis su „Ūkininko patarėju“ dalijosi M. Butas. Jo pastebėjimu, kol kas ūkininkai neskuba parduoti sausų grūdų, juos sandėliuoja. Tikisi kainų augimo.

Sumažino reikalavimus

Supirktus grūdus į kruopas, dribsnius, granolą, įvairius ekstruduotus produktus bei probiotikus perdirbančios UAB „Grainmore“ grūdų prekybos vadovas Aldas Mockus pajuokauja, kad, jei rugpjūtis būtų susikeitęs su liepa, šiandien turėtume kitokį grūdą. Tačiau yra taip, kaip yra: grūdų pristatymo grafikai yra „išsiplovę“ – skirtingų rūšių javai subrendo beveik tuo pačiu laiku, išskyrus žieminius miežius; didžiausias kokybinis grūdo trūkumas – saiko svoris, taigi mažesnė išeiga.

Kol kas jokių ligų užkratų nematyti, nors, kaip bus toliau, dar nežinia, drėgmė ir karštis kelia pavojų.

Anot A. Mockaus, derindamasi prie grūdų derliaus kokybinio ypatumo įmonė sumažino reikalavimus saiko svoriui. Bus problema iš smulkesnių grūdų pagaminti stambius dribsnius.

Reikalavimų sumažinimas neatsiliepė supirkimo kainai. Ji apskritai šį sezoną šiek tiek aukštesnė visoje grūdų rinkoje. „Kitokių grūdų nėra, ir aplinkinėse šalyse vaizdas toks pat, ir Amerikos žemyne. Panašu, kad gamintojai turės tenkintis smulkesnio grūdo kokybe“, – „Grainmore“ atstovo pastebėjimu, kaitros sąlygomis subrandintas grūdas – šio sezono ypatumas, kuris paveikia visą grandinę nuo lauko iki stalo.

Lūkesčiai buvo didesni

„Lūkesčiai buvo didesni. Pavasarį tikėtasi apie 20–30 proc. didesnio grūdų, 20–25 proc. didesnio rapsų derliaus. Lyginant nukultą derlių su kainomis – įprasti, neišsiskiriantys metai“, – apie tai, kaip kooperatyvo nariai ūkininkai vertina šių metų derlių, nusako „Šiaurės aruodų“ direktorius A. Gedvila.

Šio žemės ūkio kooperatyvo elevatorius jau pripildytas, grūdai sandėliuojami ir kiemuose, sandėliuose. Grūdai jau kraunami ir eksportui. Tačiau koją kiša ir per kišenę kerta tai, apie ką kalbėjo ir „Jonavos grūdų“ Komercijos ir inovacijų skyriaus vadovas, – grūdų smulkumas.

Pasak A. Gedvilo, tokios problemos nebuvo jau 10–12 metų: pagal paruošų supirkimo reikalavimus grūdai atitinka pirmąją klasę (saiko svoris – 73 kg/hl, kt. rodikliai), o pagal eksporto lentelę – grūdai pašariniai. Aukštesne klase nupirktus grūdus, juos išdžiovinus ir išvalius, tenka parduoti kaip žemesnės klasės.

„Grūdams supirkti ir tiekti taikomi nevienodi standartai. Susidaro dideli skirtumai, taip pat ir pinigine išraiška. Ką nors reikėtų daryti su tais standartais“, – sakė kooperatyvo vadovas.

Jau ne vienus metus grūdų supirkimo rinkoje veikiantis žemės ūkio kooperatyvas rinkoje nesijaučia naujokas, svarsto apie elevatoriaus plėtrą, laimėjo galimybę su europine parama įgyvendinti dar vieną projektą. Tačiau didelio pelno dar nežarsto – iššūkių pateikia gamta, už įgyvendinamus projektus prislegia skolos našta, turi įtakos ir konkurentai, rinka. Anot A. Gedvilos, nuosekliai ir kantriai dirbant pastangos ateityje atsipirks, tačiau neslepia – labai reikėtų ir palankesnio valdžios požiūrio į kooperatyvus, jų veiklai būtų realių, o ne deklaratyvių ekonominių paskatų. Liūdina, kad kiti kooperatyvai nebegalės pirminiam grūdų perdirbimui pasinaudoti europine parama, investiciniai projektai bus tik giluminiam perdirbimui.

Irma DUBOVIČIENĖ

ŪP korespondentė

Redakcijos nuotraukos

Prašymų atlikti arbitražinių mėginių tyrimus nepadaugėjo

Valstybinė augalininkystės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (VAT) nėra įpareigota kontroliuoti dviejų ūkio subjektų (grūdų pardavėjo ir supirkėjo) tarpusavio susitarimų ir grūdų pirkimo ir pardavimo sutarčių. Primename, kad kiekvienai grūdų rūšiai yra nustatyti supirkimo ir tiekimo reikalavimų standartai (supirkimo standartai), kurių sąrašas skelbiamas VAT interneto svetainėje. Supirkimo standartus išleido Lietuvos standartizacijos departamentas (www.lsd.lt), o du įmonės standartus – Lietuvos grūdų perdirbėjų ir prekybininkų asociacija. Be to, yra Maistui skirtų grūdų techninis reglamentas, patvirtintas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2019 metų rugsėjo 11 d. įsakymu Nr. 3D-511 „Dėl Maistui skirtų grūdų techninio reglamento ir Maistui skirtų grūdų produktų techninio reglamento patvirtinimo“. Šios įstaigos periodiškai persvarsto supirkimo reikalavimus, atsižvelgdamos į ūkio subjektams aktualius poreikius, labiausiai ginčytinus reikalavimus bei nuostatas.

Šiuose supirkimo standartuose pateikti grūdų kokybės vertinimo rodikliai, tačiau grūdų pirkimo ir pardavimo sutartyse gali būti nurodyta papildomų sąlygų. Atsiskaityti naudojami tuose pačiuose supirkimo standartuose esantys pagrindiniai rodikliai. Paprastai grūdų kokybės klasė nustatoma pagal blogiausio rodiklio vertę, tačiau susitarus šalims gali būti superkami ir drėgnesni, daugiau šiukšlinių priemaišų, mažesnę hektolitro masę ar kitokius, nei nurodyta supirkimo standartuose, kokybės rodiklius turintys grūdai.

Jei grūdų pardavėjui nepriimtini grūdų supirkėjo nustatyti tyrimų rezultatai, jis turi teisę kartu su grūdų supirkėju sudaryti arbitražinį ėminį, jį supakuoti į polietileninį maišelį taip, kad maišelyje liktų kuo mažiau oro, užplombuoti bei apsaugoti nuo išorinių pažeidimų. Arbitražiniam tyrimui siunčiamas mėginys pateikiamas kartu su ėminių ėmimo aktu ar kitu grūdų priėmimo / svėrimo / grąžinimo dokumentu, kuriame pateikiama svarbi informacija apie grūdų siuntą, grūdų ėminio ėmimą, dalyvavusius asmenis ir kt.

Nesutariant dėl grūdų kokybės nustatymo galima kreiptis į VAT Augalininkystės produktų kokybės tyrimų laboratoriją. Ji atlieka grūdų arbitražinius tyrimus, dėl kurių labiausiai nesutariama, tačiau neįvertina grūdų kokybės klasės, nes ūkio subjektai grūdų pirkimo ir pardavimo sutartyse gali būti numatę kitokį grūdų kokybės klasės vertinimą, supirkimo reikalavimus ir kitas aplinkybes.

Kai kada tokie nesutarimai virsta ginčais, kuriuos tenka spręsti VAT ir teismo institucijoms. Šiais metais VAT laboratorija sulaukė panašaus kiekio arbitražinių mėginių kaip ir ankstesniais metais (vidutiniškiai apie 50 mėginių). Labiausiai nesutariama dėl grūdų priemaišų kiekio, hektolitro masės nustatymo.

Deimantė ČERNIUVIENĖ

Laikinai einanti VAT Bendrųjų reikalų skyriaus patarėjos pareigas

2021-08-10