Kaip Arūnas Dulkys Žolinę šventė

Viešaisiais ryšiais besidomintys ar tiesiog blaiviai mąstantys žmonės žino, kad jeigu privalai paskelbti kokią nors naujieną, kuri nėra labai gera, geriausia tai daryti, kai visuomenės dėmesys nukreiptas į kitus dalykus. Sutapimas ar ne, bet kaip tik tada, kai tautiečiai jau skubėjo lepintis saulėtu ilguoju savaitgaliu, Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) vadovas Arūnas Dulkys pasirašė įsakymą, kuriuo įteisino medikamentinius abortus. Ironiška, kad Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) deleguotas A. Dulkys žudymo formų įvairovę kaip tik praplėtė prieš pat Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų (Žolinės) šventę.

Daugiau dėmesio abortams nei kriziniam nėštumui

Gyvenime gali nutikti pačių sudėtingiausių situacijų, todėl suprantu žmones, svarstančius aborto alternatyvą. Nors pripažįstu mokslą ir faktą, kad kiekvienas gyvas embrionas turi unikalų DNR ir gerbiu gyvybę nuo jos pradėjimo iki mirties, bet kartu suprantu, kad net ir nekrizinėse situacijose žmonės klysta, ir netgi dažnai. Aš ir pats nesu išimtis. Todėl juo labiau suprantama, kad kenčianti moteris gali padaryti tokią baisią klaidą ir iš esmės savo rankomis sunaikinti gyvybę. Ypač tuo atveju, jeigu neranda paramos, o jos antra pusė vykdo psichologinę prievartą ir verčia moterį darytis abortą. Būtent todėl pirmasis žodis, kurį turėtume girdėti kalbėdami apie krizinį nėštumą, yra ne abortas, o gailestingumas. Nei persileidimą skatinanti piliulė, nei plieninis skalpelis tokio gailestingumo pasiūlyti negali, bet tą jau ne vienerius metus uoliai daro Zitos Tomilinienės vadovaujamas Krizinio nėštumo centras. Šios didžiausios pagarbos nusipelniusios moters ir jos komandos narių rankomis yra išgelbėti šimtai vaikų ir jų mamų. Deja, užuot demografinę katastrofą patiriančioje šalyje ieškojus būdų, kaip stiprinti Krizinio nėštumo centrą ir parodyti moterims realų gailestingumą, plečiama aborto formų įvairovė. Mano galva, jau vien tokios schemos užtektų pasakyti, kad A. Dulkio vykdoma politika kenkia moterims, valstybei ir netgi žmoniškumui, bet pažvelkime į medikamentinio aborto trūkumus.

Nei sveikas

Užsiimant aktyviu medikamentinio aborto lobizmu dažnai teigiama, kad tai mažne saugi ir visiškai nekenksminga procedūra. Taip tikrai nėra, nes šios aborto rūšies įteisinimas gali sukelti negatyvių pasekmių sveikatai ir neabejotinai sukels labai rimtų negatyvių pasekmių mūsų teisinei sistemai. Pradėkime nuo sveikatos klausimų. Autoritetingos ir visame pasaulyje gerbiamos JAV vaistų ir maisto administracijos (FDA) savo svetainėje skelbia apie 24 moterų mirtis, šimtus nukraujavimo, kai teko perpilti kraują, atvejų ir infekcijas. Neraminanti informacija atkeliauja ir iš Skandinavijos šalių, kurios labai dažnai pasitelkiamos medikamentiniam abortui propaguoti. Štai Suomijos e.sveikatos sistemoje saugomus šešerių metų duomenis vertinę prof. Kirsi Niinimaki su kolegomis ištyrė, kad medikamentinis abortas net 4 kartus dažniau baigdavosi nepageidaujamais reiškiniais nei chirurginis (medikamentinio aborto atveju nepageidaujamų reiškinių buvo 20 proc. visų medikamentinio nėštumo nutraukimo atvejų, chirurginio – 5,6 proc.). Dažniausios neigiamos pasekmės: stiprus kraujavimas medikamentinio aborto atveju – 15,6, palyginimui chirurginio – 2,1 proc. Kita nepageidaujama pasekmė – nevisiškai atliktas nėštumo nutraukimas: medikamentinio aborto atveju – 6,7 proc., chirurginio –1,6 proc. Ironiška, kad žinodama šiuos kraupius skaičius SAM iškelia medikamentinį abortą kaip namų sąlygomis kuo puikiausiai įgyvendinamą praktiką. Lyg skirtumas tarp aborto pasidarymo ir paracetamolio vartojimo nė neegzistuotų. Apie šią kraupią statistiką, kaip ir apie kovos su medikamentiniu abortu simboliu tapusią Holly Patterson, kuri nuo šios „nekaltos“ piliulės mirė būdama vos 18-os metų, mūsų SAM nutyli.

Nei teisingas

Medikamentinis abortas yra reali problema ir teisingumo atžvilgiu. Puikioje autobiografinėje Sue Ellen Bowder knygoje „Subverted: How I Helped the Sexual Revolution Hijack the Women‘s Movement“ („Sugriauta: kaip aš padėjau seksualinei revoliucijai užvaldyti moterų judėjimą“) aprašoma, kaip prisidengdama moterimis grupelė vyrų vykdė abortų propagavimo kampaniją. Pati autorė, anuomet „Cosmopolitan“ žurnalistė, buvo viena iš reikšmingesnių šios propagandinės kampanijos organizatorių. Autorės išpažintis mums parodo, kaip per melą ir veidmainystę prasidėjo masinė abortų era, pareikalavusi daugiau gyvybių nei nacių režimas. Jau pats faktas, kad nekalti vaikai yra baudžiami mirties bausme, byloja apie aborto neteisybę. Bet jeigu visi žmonės pripažintų nemalonią tiesą, kad turime reikalą su realiu gyvybės atėmimu, abortų būtų gerokai mažiau. Mokslo ir moralės atžvilgiu sąžininga laikysena šiandien labai nepatogi, todėl ir abejoju, kad gali įvykti.

Palikime profesionalią propagandą nuošalyje ir pažvelkime į paprastesnį medikamentinio aborto neteisingumo įrodymą. Konstitucijos 38 str. numato, kad šalis globoja tėvystę. Kyla natūralus klausimas: jeigu medikamentinis abortas yra toks panašus į persileidimą, kaip valstybė apsaugos dalį vyrų nuo situacijų, kai moterys pameluos, kad persileido? Apgailėtinu faktu yra virtusi situacija, kad kalbant apie abortus, vyrų teises, jausmus ir skausmą, kurį sukelia vaiko netekimas, į vyrus žiūrima kaip į gyvulius ar spermos bankus, kurių nuomonė yra bereikšmė. Tai daroma nepaisant Konstitucijos 38 str., ginančio vyro teisę į tėvystę. Kaip gali būti tėvas, jeigu tavo vaikas yra nužudomas? Ir kodėl valstybė negina tėvystės, nors tą numato pagrindinis šalies įstatymas. Tai klausimai, į kuriuos turėtų atsakyti įtakingi politikai, o SAM vadovas toks ir yra.

Nei laiku, nei vietoje

Užuot pasirūpinusi gimstamumo skatinimu, SAM rūpinasi, kaip plėsti žudymo formų įvairovę. Vargu bau ar demografinė krizė yra tinkamiausias metas tokiai politikai įgyvendinti. Deja, ir pati Lietuva visai netinkama vieta tokiai politikai. Pirmiausia, dėl sveikatos apsaugos sektoriuje dominuojančios korupcijos. 2021 m. „Transparency International“ atliktas Pasaulinio korupcijos barometro tyrimas rodo, kad penktadalis pacientų Lietuvoje prisipažįsta davę kyšį valstybinėse klinikose ar ligoninėse, ketvirtadalis – bent kartą pasinaudoję asmeniniais ryšiais. Tai vienas blogiausių rezultatų ES, ir kol kas nematyti, kad SAM būtų gerai atlikusi savo darbą ir pasiekusi reikšmingų permainų. Todėl tikimybė, kad visais atvejais abortas išties bus atliekamas iki 9 savaičių, yra nykstamai maža.

Vietoje išvadų

Pilnai suprantu, kai iš esmės radikalią aborto alternatyvą skatina radikalūs kairieji. Deja, negaliu pateisinti, kai tokią politiką įgyvendina TS-LKD deleguotas ministras prieš pat Žolinės šventę. Tai didesnis pasityčiojimas tiek iš tikinčiųjų, tiek iš savo rinkėjų nei skandalinga reklaminė provokacija, kurią kadaise Žolinės šventės metu Bažnyčioje suorganizavo Emilis Vėlyvis, Cololo ir kiti veikėjai.