Kaip Briuselis padeda plisti kenkėjams

Austrijos augalų apsaugos pramonės grupė (IGP) atkreipia į tai dėmesį ir perspėja apie pasekmes: derlius ir maisto bei pašarų tiekimas negarantuojamas.

Kaip konstatuoja portalas medianet.at, minėta asociacija taip pat beda pirštu į Briuselio institucijas, kurios tik didina šią riziką neišmintinga ES augalų apsaugos produktų patvirtinimo politika: nuolat mažinamas prieinamų augalų apsaugos veikliųjų medžiagų kiekis dar labiau apsunkina ūkininkų bei jų pasėlių padėtį.

Žlugdomas žemės ūkis

„ES nėra pasirengusi dideliam kenkėjų spaudimui, kurį sukelia klimato kaita“, – sako IGP pirmininkas Christianas Stockmaras. – „Ji ignoravo pramonės ir žemės ūkio perspėjimus ir padarė didžiulę žalą tiekimo sistemai, drastiškai sumažindama veikliųjų medžiagų prieinamumą...“

Asociacijos vadovo manymu, ūkininkai nukentės labiausiai, nes daugelis jų bus priversti nutraukti veiklą dėl sumažėjusio derliaus ir dėl to prarastų pajamų. Ch. Stockmaras teigia, kad Briuselio veikliųjų medžiagų patvirtinimo sistema ir reglamentai turi būti skubiai suderinti su augalų sveikatos reikalavimais ir pritaikyti prie būsimų iššūkių, priešingu atveju ES žemės ūkis taps muziejaus eksponatu.

Kenkėjų tik daugėja

Pasak IGP, probleminių kenkėjų skaičius nuolat didėja. Tarp šiuo metu aktualiausių rūšių yra, be kita ko, pieviniai pūsliavabaliai (lot. Malachiidae), kelių rūšių lapgraužiai (lot. Chrysomelidae), japoniniai vabalai (lot. Popillia japonica), Kolorado vabalai (lot. Leptinotarsa decemlineata), lapų minininkai, visų rūšių vaisinės muselės, dėmėtosios drozofilės, kopūstinės musės (lot. Delia radicum ir Delia floralis), skydamariai (lot. Coccoidea), amarai, vielinės kirmėlės, įvairios blakės, tripsai ir kiti kenkėjai.

Organizacija atkreipia dėmesį, kad dėl besikeičiančių klimato sąlygų daugelis kenkėjų atveria naujas buveines, taip sukeldami papildomą riziką žemės ūkiui.

Protrūkiai kartojasi

Įdomiausia, jog ir Europos Komisijos, o taip pat Europos ir Viduržemio jūros regiono augalų apsaugos organizacijos (EPPO) vertinimais naujai atsiradusių kenkėjų protrūkių skaičius nuolat augo ir kartojosi vis kituose regionuose. Tarp jų, be kita ko, buvo pirmieji ES japoninio vabalo ir kelių vaisinių muselių rūšių protrūkiai.

Pavyzdžiui, Europoje japoninis vabalas buvo aptiktas pirmiausia Italijoje 2014 m., o vėliau Šveicarijoje 2017 m. Šiuo metu japoninių vabalų paplitimas labiausiai gresia Prancūzijai dėl savo geografinio artumo Europos populiacijoms, įsikūrusioms Pjemonto, Lombardijos ir Tičino regionuose.

„Šioms žinioms kontrastuoja tuščias veikliųjų medžiagų, skirtų kenkėjų kontrolei, rinkinys. Yra gaisro signalizacija, bet nėra gesintuvo“, – kritikuoja Ch. Stockmaras. „ES Komisija siekė utopinio tikslo – nulinės rizikos augalų apsaugos srityje – ir nepastebėjo tinkamo tiekimo poreikio. Todėl ji nepaisė fakto, kad ES pernelyg reguliuoja Europos maisto tiekimą.“

Rizika maisto grandinėje

Kaip rašo „Bayerisches Landwirtschaftliches Wochenblatt“, IGP požiūriu, pasibaigiantis augalų apsaugos produktų leidimų galiojimo laikas arba jų neatnaujinimas padidina riziką ne tik pasėlių auginimui. Be veiksmingų priemonių piktžolės, kenkėjai ir ligos gali dar labiau išplisti. Organizacija įsitikinusi, jog dėl to sumažės derlius ir kokybė, padidės gamybos sąnaudos, o taip pat neišvengiamai padidės natūralios toksinų taršos rizika.

Pasak IGP, pasekmės taip pat paveiks sėklų gamybą. Sėklų kokybė ir prieinamumas gali sumažėti, ūkiai gali sumažinti pasėlių plotus arba atsisakyti tam tikrų pasėlių. Tuo pačiu metu sumažėtų veislių įvairovė, padidėtų priklausomybė nuo importo. Organizacija taip pat teigia, kad papildomos mechaninės priemonės tik padidintų darbo jėgos poreikį, išlaidas ir išmetamųjų teršalų kiekį.

Paveiks vartotojus

Pasak IGP, ilgalaikis poveikis paveiks ir vartotojus. Galimos pasekmės – mažiau regioniniu mastu pagamintų maisto produktų, mažesnis produktų pasirinkimas ir didesnės kainos. Organizacija mano, kad pagal dabartinius reglamentus laimėtojų nėra.

„Todėl IGP ragina nustatyti moksliškai pagrįstas, nuspėjamas ir žemės ūkyje praktiškas patvirtinimo procedūras, kad ūkininkai ir toliau turėtų visą įrankių rinkinį ir galėtų gaminti aukštos kokybės, saugų ir įperkamą maistą pagal aukštus Europos standartus. Visa kita karo ir krizės akivaizdoje būtų aplaidumas“, – teigė Ch. Stockmaras.

Parengė Ričardas Čekutis