Tyrė, kurios vištos atsparesnės stresui

Pagalba gamintojams

Šiaurės Karolinos valstijos universiteto gyvūnų gerovės docentės Allison Pullin ir magistro studijų absolventės Bhavisha Gulabrai teigimu, vištų dedeklių stresą galima išmatuoti naudojant elgesio testus, kurie, atsisakant laikymo narvuose sistemų, padeda atrinkti tinkamesnes veisles, rašo wattagnet.com.

Maisto prekių parduotuvėse vis didesnę dalį sudaro laisvai laikomų vištų kiaušiniai (2024 m. pradžioje tokių buvo apie 40 proc.), taigi komerciniams paukštynams aktualu, kurios vištos tam tinkamiausios.

Siekiant padėti verslui, Šiaurės Karolinos valstijos universitete atliktas išsamus tyrimas. Įvertinta po dvi baltųjų ir rudųjų vištų veisles pagal jų dėslumą, kiaušinių kokybę ir atspaumą stresui.

Per 70 metų paukščių veisėjai išvedė baltųjų leghornų vištų veisles, tokias kaip „H&N White“ ir „Hy-Line W-36“, skirtas įprastoms paukštidėms. Tuo tarpu tokios veislės kaip „Hy-Line Brown“ ir rudieji bovansai („Bovan Brown“) paprastai auginamos voljeruose.

Tyrimas truko 72 savaites. Keturių veislių vištos buvo laikomos atskiruose aptvaruose su trijų pakopų kopėtėlėmis, lakta ir keturiais nameliais.

Streso eksperimentai

Pirmajame bandyme vištos dedeklės kelias dienas aklimatizuojasi prie aplinkos, lesa miltinukus, o tada paleidžiamas stiprus garsas, kad paukščiai išsigąstų, ir matuojamos jų reakcijos.

Antrojo bandymo metu prižiūrėtojai apverčia vištas dedekles aukštyn kojomis ir įvertina, kaip intensyviai paukščiai plasnoja sparnais. Prieš kiekvieną apvertimą ir po jo vertinama paukščių kraujotaka.

Streso testų metu baltųjų veislių vištos dėslumu nusileido rudosioms. B. Gulabrai paaiškino, kad baltosios veislės, laikant ne narvuose, yra labiau imlios stresui.

Pasak A. Pullin, kai gyvūnas kovoja ar bėga, daugiau kraujo priplūsta į svarbiausias arterijas, o pridėjus kūno temperatūrą ir pokyčių greitį, galima gauti įdomų fiziologinį rodiklį apie tai, kaip tas gyvūnas iš tikrųjų susidoroja su stresu. Greiti, staigūs pokyčiai rodo didesnį stresą nei lėtesnės ar žemesnio lygio reakcijos.

Atvirose paukštidėse laisvai laikomos vištos dedeklės streso metu gali susižeisti atsitrenkdamos į sienas, įrangą ar darbuotojus. Tyrimo dalyvių manymu, jei augintojai žinotų, kaip įvairių veislių dedeklės susidoroja su stresu, galėtų geriau užtikrinti gyvūnų gerovę.

Kaip tai buvo daroma

Kaip minėta, tyrimo metu rudosios ir baltosios dedeklės buvo laikomos atskiruose aptvaruose, kiekviename po 25 paukščius. Pasak A. Pullin, paukščių skaičius viename aptvare ir prižiūrėtojo sąveika su paukščiais gali turėti įtakos vištų elgesiui, tačiau norint suprasti šį poveikį, reikia atlikti tolesnius tyrimus.

Elgesio testai buvo atlikti, kai paukščiai buvo 22 savaičių amžiaus, pakartoti po po dešimties savaičių. Kiekvieną kartą tirta po 10 paukščių iš kiekvieno aptvaro. Baltosios dedeklės laikytos ant vielinio pagrindo iki 11 sav., o rudosios dedeklės – ant kraiko iki devynių arba 11 sav., priklausomai nuo veislės.

Atliekant garsinio dirgiklio testą, paukštis buvo uždaromas bandymo kameroje galva į lesyklėlę. Po vienos minutės du kartus iš eilės buvo leidžiamas garsinis signalas. Dar po 2 min. paukštis buvo grąžinamas į jam įprastą aplinką.

Atliekant apvertimo testą tyrėjas, paėmęs vištą už abiejų kojų, ją staigiai apversdavo ir tokioje padėtyje palaikydavo 30 sekundžių. Tuomet višta buvo grąžinama į aptvarą. Testavimas vyko šviesiu paros metu kelias dienas, bandymai filmuojami.

Kokia išvada?

Kaip nurodoma Šiaurės Karolinos universiteto svetainėje, vertinant pagal produktyvumo ir kokybės rodiklius, geriausiai pasirodė viena iš rudųjų veislių.

„Kai vertinome gamybą ir kiaušinių kokybę, „Hy-Line“ rudoji veislė pasirodė geriau nei trys kitos tyrime naudotos veislės. Jos tiesiog pasižymėjo didesniu dėslumu ir geresniais kiaušinių kokybės rodikliais, palyginti su kitomis trimis veislėmis“, – teigė B. Gulabrai.

„H&N White“ vištos buvo įvertintos prasčiausiai. „Manome, kad joms tikriausiai buvo sunkiau prisitaikyti prie laikymo be narvų sistemos“, – sakė eksperimento dalyvė.

Tiesa, ne visi rezultatai buvo tokie aiškūs. „Bovan Browns“ individai suvartojo daugiausia pašaro, tačiau dėjo mažesnius kiaušinius. Abiejų baltųjų vištų veislės, „Hy-Line W-36“ ir „H&N White“, palyginti su rudosiomis, dėjo žemesnės kokybės kiaušinius.

Kadangi paukščių laikymo tipai ir sąlygos skiriasi, kiaušinių gamintojai turės vertinti tyrimų rezultatus, atsižvelgdami į savo pačių sukurtas sąlygas, teigė B. Gulabrai: „Ūkininkas žino, kokius ūkius turi, todėl turėtų atsižvelgti į šiuos rezultatus ir priimti sprendimus remdamasis tuo, kokia veislė geriausiai tiktų konkrečiai ūkių aplinkai.“

Parengė Ričardas Čekutis