Kaip pavyko melioracijai „išmušti“ 15 milijonų?

Seimas ketvirtadienį priėmė 2026 metų valstybės biudžetą su rekordinėmis 5,38 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) išlaidomis gynybai, dosnesnėmis socialinėmis išmokomis, didesniais mokytojų, gydytojų, biudžetininkų ir kai kurių kitų sričių darbuotojų atlyginimais.

Kitų metų viešųjų finansų planas priimtas 80 Seimo narių balsavus už, 39-iems – prieš ir septyniems susilaikius, opozicijai paliejus daug kritikos dėl paskutinę minutę skirtų 15 mln. Eur melioracijai.

Skirti papildomų pinigų melioracijai pasiūlė partijos „Nemuno aušra“ lyderis Remigijus Žemaitaitis, tad „Ūkininko patarėjas“ uždavė jam žemdirbiams aktualų klausimą: kaip pavyko „išmušti“ šiuos pinigus, nors jų valstybėje trūksta visose srityse?

„Kadangi melioracijai eilę metų nebuvo skiriami pinigai, tai, matydami šią problemą ir tai, kad vis ilgėja lietingi sezonai, o taip pat kad buvo panaikinta atitinkama programa ir neliko finansavimo melioracijos kanalų tvarkymui, priežiūrai, apšienavimui ir pan., buvome susitikę su ūkininkų bendruomene, t. y. su Lietuvos žemės ūkio taryba, mes iškėlėme valdančiajai koalicijai savo prioritetus šioje srityje, – sakė R. Žemaitaitis. – Kalbant apie 2026 metus, pokalbiuose su ūkininkais išryškėjo svarbiausi prioritetai, kuriuos turime valstybiškai remti: dedame pinigus į melioraciją ir gyvulininkystės plėtrą. Taigi, pavyko melioracijai papildomai „išmušti“ 15  milijonų. Kadangi mes kuruojame Žemės ūkio ir Aplinkos ministerijas, man yra labai svarbu, kad ūkininkai nebūtų skriaudžiami ir puolami. Norime rasti bendrus sąlyčio taškus tarp šių ministerijų, kad žemdirbiai nekentėtų taip, kaip jiems teko kentėti prie Simono Gentvilo ir prie Kęstučio Navicko, kai ūkininkai buvo menkinami, žeminami ir persekiojami. Tik priminsiu, jog ūkininkai ir žemės ūkio bendrovės Lietuvoje kuria didžiausią pridėtinę vertę, beveik 4 proc., tad jeigu žemės ūkis nebus tinkamai ir protingai tvarkomas, tai mes „užsiauginsime“ ne derlių, o rimtas problemas. Na, o melioracija yra svarbi sudedamoji viso mūsų žemės ūkio dalis, augalininkystės pagrindas.“

Pašnekovas paminėjo ir kitus svarbius pokyčius bei laukiančius iššūkius: „Be to, mes pakeitėme įstatymą, reglamentuojantį valstybinės žemės pardavimą. Dabar po valstybinės žemės pardavimo 10 proc. atiteks Žemės ūkio duomenų centrui, o tai reiškia, jog vėlgi papildomai bus galima skirti melioracijai – turiu tokią mintį, kad reikėtų kurti atskirą fondą ir tvarkyti šią sritį, kuri tikrai yra labai probleminė. Biudžeto svarstymo metu teko atsiimti daugelį kitų projektų, nes su koalicijos partneriais sutarėme, jog iš „ILTĖS“, kur Žemės ūkio ministerija turi 70–80 milijonų eurų paskolų davimui arba garantijoms, skirti papildomų pinigų (nuo 1,5 iki 3 mln. Eur) seksuotai spermai, kuri būtų skiriama didinti produktyvių pieninių galvijų bandas ir veisliniams gyvuliams... Man žemės ūkis yra labai svarbus, kadangi ir pats jame nuolat būnu, žinau, kaip sunkiai žemdirbiai dirba ir kokia jame yra situacija. Be to, netrukus turėsime dar vieną iššūkį, kai Europos Komisijoje bus svarstoma taikyti specialų mokestį trąšoms iš trečiųjų šalių...“

Ričardas ČEKUTIS

ukininkopatarejas.lt budintysis redaktorius