Žemės ūkyje labiausiai padidėjo augalinio aliejaus ir aliejinių sėklų bei rapsų kainos, kurias lėmė brangstanti žalia nafta. Grūdų kainoms karo pradžia beveik nepadarė įtakos. Tačiau trąšų kainos gali pakilti dėl brangstančių dujų.
Pasak „Trading Economics“, Europos gamtinių dujų ateities sandorių kaina šiandien ryte šoktelėjo net 36 proc. iki beveik 58 EUR/MWh – aukščiausio lygio nuo 2023 m. sausio mėn., tiesa, vėliau sumažėjo iki maždaug 54 EUR/MWh. Tai įvyko po beveik 35 proc. pakilimo ankstesnėje sesijoje, nes didėjanti įtampa Artimuosiuose Rytuose padidino susirūpinimą dėl galimų SGD tiekimo į Europą sutrikimų.
„QatarEnergy“ pirmadienį sustabdė SGD gamybą po to, kai Irano dronai atakavo Ras Laffan ir Mesaieede įrenginius, kurie pagamina maždaug penktadalį pasaulinės SGD produkcijos. Ši ataka gali paveikti apie 15 proc. Europos suskystintų dujų importo, sumažindamas pasaulinę pasiūlą ir padidindamas konkurenciją dėl alternatyvių šaltinių.
Padėtį dar labiau pablogino Iranas, kuris ėmėsi blokuoti eismą per Hormūzo sąsiaurį, dar labiau apribodamas kitų pagrindinių Artimųjų Rytų gamintojų eksportą. Tanklaivių eismas Hormūzo sąsiauriu iš esmės sustojo, o kelios laivybos bendrovės atsargumo sumetimais pradėjo nukreipinėti savo laivus kitu maršrutu. Sąsiauryje vyksta apie 20 proc. pasaulinės SGD prekybos.
Manoma, jog užsitęsę sutrikimai greičiausiai taip pat paveiktų Azijos vartotojus ir padidintų JAV SGD paklausą, sukeliant dar daugiau įtampos pasaulinei dujų rinkai. Šią riziką dar labiau padidina santykinai mažas Europos dujų atsargų lygis, kuris šiuo metu yra mažesnis nei 31 proc., palyginti su 40 proc. tuo pačiu laikotarpiu praėjusiais metais, praneša „Agrarheute“.
Iškart po karingo savaitgalio „Brent“ rūšies žalios naftos kaina pakilo 10 procentų ir vienu metu pasiekė apie 80 JAV dolerių už barelį. Prekyba pirmadienį prasidėjo nuo 79,50 JAV dolerio už barelį, t. y. 6,50 JAV dolerio, arba 9 procentais daugiau nei karo išvakarėse.
Analitikai baiminasi, kad po JAV ir Izraelio išpuolių prieš Iraną, kurie įstūmė Artimuosius Rytus į naują karą, naftos kainos gali pakilti iki 100 USD ar net daugiau. „Kariniai išpuoliai didina naftos kainas, o lemiamas veiksnys yra Hormūzo sąsiaurio uždarymas“, – teigia analitikai.
Prekybos šaltinių duomenimis, dauguma tanklaivių kompanijų, didelių naftos korporacijų ir prekybos namų jau sustabdė žalios naftos, degalų ir suskystintų gamtinių dujų tiekimą per Hormūzo sąsiaurį, Teheranui perspėjus, jog visi laivai bus atakuojami. Per Hormūzo sąsiaurį gabenama daugiau nei 20 procentų pasaulinio suvartojamos naftos kiekio.
Pasak BBC, Londono vertybinių popierių biržos grupės duomenimis, supertanklaivio nuoma naftai gabenti iš Artimųjų Rytų į Kiniją pasiekė visų laikų aukštumas – daugiau nei 400 000 JAV dolerių, tai yra beveik dvigubai daugiau nei praėjusią savaitę.
Dyzelino ir benzino kainos visame pasaulyje smarkiai kyla. „Trading Economics“ praneša, jog šiandien benzino kainos šoktelėjo 3,4 proc. iki maždaug 2,46 USD už galoną, pasiekdamos aukščiausią lygį nuo 2024 m. liepos mėn., nes didėjanti įtampa Artimuosiuose Rytuose ir toliau kursto baimę dėl tiekimo sutrikimų.
Iranas pirmadienį paskelbė uždarantis Hormūzo sąsiaurį, per kurį gabenama maždaug 20 poc. pasaulinės dienos naftos tiekimo, ir perspėjo, kad padegs bet kurį laivą, bandantį perplaukti šiuo strateginiu vandens keliu, didėjant regioninei įtampai. Laivybos bendrovės iškart prasidėjus karo veiksmams nedelsdamos pradėjo nukreipti laivus aplink Hormūzo sąsiaurį, draudikams įspėjus apie galimą draudimo polisų nutraukimą arba drastišką įmokų padidėjimą.
Tuo tarpu valstybinių energetikos įmonių vadovai teigia, kad pareigūnai patikino pagrindinius importuotojus, jog Kinija stengiasi užtikrinti eismą per Hormūzo sąsiaurį, akcentuodami Kinijos ryžtą apsaugoti energijos tiekimą didėjant regioninei įtampai.
Be to, siekdamos nuraminti rinkas, aštuonios OPEC+ šalys paskelbė planus nuo balandžio mėnesio padidinti gavybą daugiau nei 200 000 barelių per dieną, taip nutraukdamos gamybos didinimo pauzę pirmąjį ketvirtį.
Vokietijoje dyzelinas pirmadienį kainavo vidutiniškai 1,81 EUR už litrą – 7–8 centais daugiau nei penktadienį.
Litras dyzelino šiandien kainuoja 0,15 euro daugiau nei prieš metus, 0,10 euro daugiau nei prieš mėnesį ir 0,09 euro daugiau nei prieš savaitę.
Lietuvoje taip pat neišvengiamai brangs degalai, praneša „visuomeninis“ transliuotojas. „Pirmiausia tose degalinėse, kurios bus išpardavusios savo degalų atsargas. Bet kitos degalinės turi atsargų ir jas dar kurį laiką išpardavinės. Tad kuo labiau mažės tos atsargos degalinėse, tuo labiau brangs degalai. Bet tai neturėtų būti ryškus šuolis, labiau kelių centų riba“, – kalbėjo banko „Citadele“ ekspertas Aleksandras Izgorodinas. O SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas atkreipė dėmesį, kad artimiausiomis dienomis benzinas gali brangti 3–4 centais, tuo metu dyzelino kainų augimas gali būti dar spartesnis.
Kviečių kainos JAV prekyboje savaitės pradžios šiek tiek pakilo, tačiau labai nežymiai. Kukurūzų ir sojų pupelių kainos taip pat beveik nereaguoja.
Pirmadienio popietę kviečių kainos Europoje pagal ateinančio mėnesio sutartis sumažėjo 2,25 EUR iki 295,25 EUR.
Kviečių kainos pasaulinėje rinkoje pastaruoju metu krito, net ir po to, kai vasario 20 d. pasiekė aukščiausią lygį per aštuonis mėnesius. Taip buvo dėl to, kad rinka prisitaikė prie didėjančios fizinės pasiūlos ir besikeičiančių makroekonominių sąlygų.
Pradinė rizikos priemoka, pagrįsta šalnų rizika Juodojoje jūroje ir sausros JAV lygumose, mažėja, nes orų modeliai dabar prognozuoja palankų kritulių kiekį pagrindiniams kviečių auginimo regionams, taip sušvelnindami anksčiau baimę kėlusius derliaus praradimus.
Tuo pačiu metu pasaulinė pasiūlos pusiausvyra krypsta į perteklinę pasiūlą, kurią lemia nauja Indijos eksporto kvota – 2,5 mln. tonų, rekordinis Argentinos derlius – 28 mln. tonų ir padidintos Rusijos gamybos prognozės, kurios išaugo iki beveik 91 mln. tonų.
Šis grūdų antplūdis atkeliauja į rinką, kuri nerimauja dėl JAV vyriausybės paskelbto 15 proc. pasaulinio tarifo, nes tai gali sukelti atsakomuosius tarifus.
Europoje rapsų kainos pagal ateinančio mėnesio sutartis pakilo 8,50 EUR iki 495,50 EUR.
Pirmadienį Kanados rapsų aliejaus kainos prekyboje buvo didesnės nei 698 Kanados dolerių už toną – 1,5 proc. didesnės nei karo išvakarėse ir pasiekė beveik aukščiausią lygį nuo 2025 m. liepos mėn.
To priežastis – naftos kainų kilimas ir padidėjusi paklausa, taip pat aukštos sojų pupelių aliejaus kainos. Kinija paskelbė, kad sumažins pagrindinius Kanados rapsų tarifus. Tai įvyko po Kanados ir Kinijos vyriausybių susitarimo ministro pirmininko Marko Carney vizito metu sausio mėnesį.
Kanada tikisi, kad Kinija iki kovo 1 d. sumažins Kanados rapsų tarifus iki 15 proc. vietoje dabartinių 84 proc. Tačiau galutinis tarifo dydis lieka neaiškus. Kinijos prekybininkai jau pradėjo užsakyti prekes, laukdami šio pokyčio.
Tuo pačiu metu Kanados biokuro reglamentai ir planuojama švaraus kuro mokesčių lengvata (45Z) yra palankios Šiaurės Amerikos prekėms, todėl didėja rapsų aliejaus paklausa.
Prekybos susitarimas su Indija taip pat perkelia augalinio aliejaus eksportą į Kanadą. Dėl šių pokyčių pagerėjo Kanados ūkininkų tiekimo perspektyvos, o eksporto galimybės iš Australijos mažėja.
Pirmadienį aukso kaina pakilo daugiau nei 2 proc. ir pasiekė daugiau nei 5 400 JAV dolerių už unciją, pasiekdama aukščiausią lygį per daugiau nei mėnesį. Taip atsitiko dėl padidėjusios saugaus prieglobsčio turto paklausos po savaitgalį prasidėjusio karo Artimuosiuose Rytuose
Vasarį aukso kaina septintą mėnesį iš eilės augo – tai ilgiausia serija nuo 1973 m. Šį pokytį lėmė padidėjusi geopolitinė įtampa ir tarptautinių santykių pokyčiai valdant JAV prezidentui Donaldui Trumpui.
Kainos kilimą dar labiau palaikė masiniai centrinių bankų pirkimai ir investuotojų atsisakymas pirkti vyriausybės obligacijas bei valiutas.
Vakar aukso kaina vis dėlto nukrito žemiau 5 300 USD už unciją, spaudžiama stipresnio JAV dolerio ir kylančio JAV iždo obligacijų pajamingumo. Įtampai Artimuosiuose Rytuose didinant naftos kainas, padidėjo susirūpinimas dėl JAV infliacijos ir paskatino prekiautojus sumažinti statymus dėl tolesnio Federalinio rezervo palūkanų normų mažinimo.
Prie nerimo dėl infliacijos prisidėjo tai, kad gamybos sąnaudų kainos vasario mėnesį šoktelėjo iki aukščiausio lygio nuo 2022 m. vidurio. Dabar rinkos prognozuoja, kad kitas Federalinio rezervo palūkanų normų sumažinimas įvyks maždaug rugsėjį, vėliau, nei manyta anksčiau.
Tuo tarpu prezidentas D. Trumpas pirmadienį perspėjo, kad JAV toliau puls Iraną, kol šis nebegalės kelti grėsmės, signalizuodamas, kad konfliktas gali trukti mėnesį ar „daug ilgiau“.
Parengė Ričardas Čekutis