Kaip teisingai kompostuoti žaliąsias atliekas

Skaičiuojama, kad į invazinių rūšių sąrašą šiuo metu įtraukta 18 augalų. Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centro (VAATC) aplinkosaugos specialistas Marius Banaitis teigia: „Gyventojai gali reikšmingai prisidėti stabdydami invazinių rūšių plitimą. Pirmiausia, šiuos augalus reikia pažinti ir žinoti, kaip juos naikinti, nes augalai gali būti nuodingi ir pavojingi, pavyzdžiui, Sosnovskio barštis. Be to, dauguma invazinių augalų yra labai atsparūs, turi ilgas šaknis, kurios nenudžiūva per sausrą, tad juos išnaikinti galima tik reguliariai šienaujant dar nesubrendus sėkloms. Šiame kontekste svarbu atkreipti dėmesį ir į kompostavimo taisykles, kurios aktualios ne tik invazinių augalų, bet ir visais kitais atvejais, kai norime kompostuoti turimas žaliąsias atliekas.“ 

Svarbu ir sluoksniavimas, ir temperatūra

Ekspertas atkreipė dėmesį, kad teisingai kompostuojant (palaikant drėgmę ir vartant krūvą), kaupo viduje temperatūra gali pakilti iki 60 ir daugiau laipsnių – tokia šiluma „neutralizuoja“ invazinių augalų sėklas ir šaknis, jeigu komposte jų yra.

„O jeigu žmonės tiesiog sumeta išrautus ar nuskintus augalus į krūvą sodo kampe ir palieka, tai sėklos sėkmingai peržiemoja ir pavasarį gali pasklisti tiek jų sklype, tiek – kaimynų“, – įspėjo specialistas. Jis pastebėjo, kad daugelis gyventojų žino, kad į kompostinę nedera mesti žuvies ir mėsos atliekų, pieno produktų, stiklo, plastiko ar žurnalų, taip pat – cheminėmis medžiagomis apdorotų augalų. 

Pagamintą kompostą galima naudoti tik savoms reikmėms, pavyzdžiui, mėgėjiškoje daržininkystėje, gėlininkystėje, kambariniams augalams auginti.

Lietuvoje galiojančios tvarkos ir reikalavimai numato, kad kompostavimo vietą reikėtų parinkti nuošalioje (kuo toliau nuo gyvenamųjų pastatų) sklypo zonoje – ne arčiau kaip 2 metrų atstumu nuo gretimų sklypų ribos. 

Ekspertas taip pat įvardijo, kad tinkamas kompostas turi būti vienalytis, tamsus, kvepėti žeme.

„Vis dėlto, jeigu nugenėtas tujų šakas ar nušienautą varputį žmonės nori kompostuoti patys, verta žinoti, kad stambesnes komposto medžiagas būtina iš anksto susmulkinti greitesniam jų skaidymuisi – net ir nupjautą aukštą žolę. Į kompostavimo krūvą žolę reikėtų krauti plonais sluoksniais, kombinuojant su kitomis mažiau susiskaidžiusiomis medžiagomis, kad jos sluoksnis nesusmegtų, nepūtų ir nesklistų nemalonus kvapas. Į kompostinę žolė turėtų patekti apvytusi“, – dėstė M. Banaitis. 

Jis rekomendavo lapų nekrauti sluoksniais, nes sluoksniai suslūgsta, sulimpa ir juos būna sunku atskirti netgi komposto krūvą reguliariai permaišant. Kad lapai nesusimestų į gumulus, juos reiktų padžiovinti ir tik tada, sumaišius su kitomis medžiagomis, krauti į kaupus. 

„Kompostavimo krūva pradedama krauti nuo žalių augalų sluoksnio, po to seka azotu turtingų medžiagų sluoksnis, galiausiai – 2 cm žemės sluoksnis“, – komposto sluoksniavimo principus atskleidė aplinkosaugos specialistas. Anot jo, kompostavimo mišinio drėgnis turėtų būti apie 50–60 procentų.

Į bendrąją masę M. Banaitis rekomendavo dėti 3–4 dalis rudųjų medžiagų (turinčių daug anglies) ir 1 dalį žalių medžiagų (turinčių daug azoto). Taip pat į kraunamą krūvą galima įnešti kompostą kuriančių specialiai parinktų bakterijų kultūrą arba aktyvatorių. Vis dėlto verta nepamiršti, kad šios proporcijos yra gairės – gyventojai gali drąsiai paeksperimentuoti ir atrasti jiems tinkamiausią kompostavimo būdą, atsižvelgdami į savo poreikius, aplinkybes ir turimas atliekas: ar vyrauja daržo likučiai (piktžolės, augalų atliekos), sodo medžiagos (lapai, šakos, vaisiai), ar vejos žolė.

VAATC informacija