Kaip Ukrainos žemės ūkis integruosis į ES?

Ukrainos prezidento kanceliarija jau paskelbė pareiškimą, jog tikisi, kad ES 2027 m. priims politinį sprendimą dėl Ukrainos narystės. Tuo metu ir „Politico“ praneša: „ES kuria precedento neturintį planą, pagal kurį Ukraina galėtų gauti dalinę narystę bloke jau kitais metais“.

Svarbiausia, jog dabar svarstomame ES plane daroma prielaida, kad Ukraina prisijungs prie Europos Sąjungos dar prieš įgyvendindama visas narystei būtinas reformas.

Yra ir daugiau požymių, jog Ukraina ruošiama narystei 2027 metais. „20 punktų taikos plane, kurį Kyjivas daugiausia rengia kartu su Vašingtonu, daroma prielaida, jog Ukraina įstos į ES 2027 m., tačiau tam tikros ES narystės teikiamos naudos jai bus suteiktos dar anksčiau“, – rašo RMF24, remdamasi „Bloomberg“ informacija.

Taikos susitarimo dalis

Potenciali Ukrainos apsauga esą būtų susieta su prieiga prie tam tikrų galimybių ir teisių, kurias turi valstybės narės. Tuo pačiu metu Bendrija aiškiai informuotų Ukrainą apie kiekvieno oficialios procedūros, reikalingos prieš stojimą į Europos Sąjungą, etapo tvarkaraštį. Kita svarstoma galimybė – tęsti jau pradėtas stojimo procedūras ir laipsniškai suteikti Ukrainai narystę Bendrijoje.

Europos Komisijos atstovas spaudai jau pareiškė, kad Ukrainos įstojimas į ES yra taikos susitarimo dalis: „Europos Sąjunga užmezga ryšius su šalimis kandidatėmis dar prieš joms įstojant, o Ukrainos atveju tam tikri mechanizmai jau naudojami pagal visapusiškų laisvosios prekybos susitarimų procedūrą“...

Kyjivas įgijo ES kandidatės statusą 2022 m., netrukus po Rusijos agresijos prieš Ukrainą, o leidimas pradėti stojimo derybas buvo suteiktas 2023 m. pabaigoje. Oficialios derybos prasidėjo 2024 m., tačiau procesą sulėtino Vengrija, kuri blokuoja derybų teminių grupių, susijusių su reformomis, kurias šalis kandidatė turi įgyvendinti prieš prisijungdama prie ES, atidarymą.

Tačiau, kaip rašo „Politico“, Bendrija jau pateikė Ukrainai išsamią informaciją apie tris iš šešių derybų grupių. Kovo mėnesį Kipre vyksiančiame neoficialiame Europos reikalų ministrų susitikime ES nori pateikti atvykstančiai Ukrainos delegacijai išsamią informaciją apie daugiau grupių, kad būtų galima pradėti darbą ir su jomis.

Ar pasiruošė žemės ūkis?

Šiame kontekste mums įdomiausia, ar Ukrainos žemės ūkis jau yra pasiruošęs bendrajai rinkai?

Ukrainos portalas RCB paskelbė labai informatyvų interviu su Ukrainos ekonomikos, aplinkos ir žemės ūkio viceministru Tarasu Vysockiu. Jame pareigūnas kaip tik ir kalba apie Ukrainos žemės ūkio būklę jos stojimo į Europos Sąjungą išvakarėse.

Nepaisant nuolatinių apšaudymų ir užminuotų teritorijų, Ukrainai 2025 m. pavyko padidinti derlių, ypač grūdų. Grūdų derlius siekė 61,8 mln. tonų – daugiau nei 2024 m., kai buvo nuimta apie 56 mln. tonų. Eksporto potencialas šį sezoną vertinamas 47 mln. tonų, o vidaus vartojimas – apie 16 mln. tonų. Tai pasiekta dėl jūros koridoriaus Juodojoje jūroje darbo, sakė T. Vysockis.

Kviečių derlius siekė 23 mln. tonų, miežių – 5 mln. tonų, o kukurūzų derlius sudarė daugiausia dėl padidėjusio pasėlių ploto.

Nors Europos ūkininkai gali didinti derlių ir pasikliauti vyriausybės kompensacijomis, Ukrainos žemės ūkio verslas remiasi tik savo jėgomis ir vertina realias galimybes parduoti savo produkciją. Tačiau 2027 metais Ukrainos įmonės jau planuoja konkuruoti dėl galimybės gauti Europos fondų lėšų. Tam, pasak pareigūno, jau kuriama reikalinga teisinė infrastruktūra.

2026–2028 metais Ukrainos agropramoninis kompleksas privalo įdiegti daugelį Europos standartų. Sunkiausia, pasak T. Vysockio, yra pereiti prie ES pagamintų pesticidų. Tuo pačiu metu jau įgyvendinami gyvulininkystės standartai, o Ukraina taip pat priėmė įstatymus, leidžiančius tapti šalimi be GMO.

Šalies ūkininkai ir toliau eksportuoja nemažą kiekį produkcijos į Europos rinką, tačiau pasaulinė rinka yra nepastovi, ir svarbu išlaikyti tiekimo krypčių diversifikaciją. Todėl Ukrainos derlius parduodamas Artimuosiuose Rytuose, Afrikos šalyse ir kituose regionuose. Pokalbyje T. Vysockis taip pat pažymėjo, kad Rusija išlieka reikšminga Ukrainos eksporto konkurente, kuri daro politinę įtaką pirkėjų šalių vyriausybėms.

„Technologinės pažangos požiūriu Ukrainos žemės ūkio sektorius iš esmės prilygsta Europos Sąjungos gamintojams. Daugelis įmonių naudoja modernią įrangą, sėklas, tiksliojo ūkininkavimo sistemas ir skaitmeninius sprendimus, kurie leidžia joms pasiekti derlių, kuris prilygsta, o kai kuriais atvejais net ir viršija kai kurių Europos šalių derlių“, – teigė Ukrainos pareigūnas.

Sunkiausia – ES standartai?

Narystė Europos Sąjungoje reikalauja, kad Ukraina priimtų taikytinus ES teisės aktus, įskaitant žemės ūkio gamybos standartus. Tačiau Ukrainos pareigūnas aiškiai teigia, kad Ukraina net iki 2028 m. nepriims visų ES standartų, įskaitant vieną prieštaringiausių ES ūkininkams – pesticidų naudojimo apribojimus.

„Sunkiausias ir ilgiausiai užtruksiantis prisitaikymas bus perėjimas prie ES augalų apsaugos produktų, ypač pesticidų, naudojimo reglamentų. Problema ta, kad šių pokyčių negalima įgyvendinti greitai. Pilnas sėjomainos ciklas Ukrainos ūkiuose trunka 5–7 metus, o atkurti gamybos sistemą per vieną sezoną fiziškai neįmanoma. Todėl tai ilgiausias ir brangiausias pokytis žemės ūkio sektoriuje, reikalaujantis visiško technologijų pertvarkymo ir didelių investicijų“, – sako T. Vysockis.

Ukrainos viceministro teigimu, šalies žemės ūkio bendrovėms „technologiškai neįmanoma“ atsisakyti ES uždraustų pesticidų naudojimo.

„Pesticidų keitimas reiškia technologijų keitimą: reikia pritaikyti arba modernizuoti įrangą, apmokyti darbuotojus, peržiūrėti gamybos žemėlapius ir visą finansinį modelį. Tai daro tiesioginę įtaką sąnaudoms ir verčia iš naujo įvertinti, ar pasėliai išliks pelningi, ar juos reikės visiškai pakeisti“, – sako viceministras.

Kadangi žemės ūkio sektoriuje gamybos ciklas yra vienas per metus, fiziškai neįmanoma įgyvendinti tokio restruktūrizavimo per trumpą laiką. Todėl kalbame apie mažiausiai 10 metų pereinamąjį laikotarpį.

Pareigūnas taip pat mano, kad jei Ukraina nedelsdama pereitų prie Europos Sąjungoje leidžiamų pesticidų, ji neturėtų iš ko jų pirkti: „Europos pesticidų gamintojų gamybos programos yra iš anksto parengtos atsižvelgiant į viso pasaulio ūkininkų poreikius, o ne į staigų paklausos padidėjimą. Jei Ukraina vienu metu pereitų prie naujų pesticidų, reikiamų kiekių tiesiog fiziškai nebūtų – visame Ukrainos žemės ūkio sektoriuje atsirastų deficitas, paralyžiuojantis visą gamybos procesą“.

Ar Ukraina kels grėsmę ES ūkininkams?

T. Vysockis neigia, kad Ukraina su savo žemės ūkiu dominuos Europos Sąjungos žemės ūkyje.

„Ukrainoje žemės ūkio paskirties žemės fondas yra maždaug 24 mln. hektarų, neskaitant laikinai užimtų teritorijų. Palyginimui, Lenkijoje jis siekia apie 15–16 mln. hektarų, o Prancūzijoje – vienoje didžiausių žemės ūkio produktų gamintojų Europoje – apie 28 mln. hektarų, įskaitant ganyklas“, – aiškina viceministras.

T. Vysockis taip pat nemato jokių problemų dėl ES žemės ūkiui skirto biudžeto: „Vidutinis paramos lygis atskirose ES šalyse yra 250–300 eurų už hektarą. Jei šią sumą perskaičiuosime į Ukrainos žemės ūkio paskirties žemės plotą (24,5 mln. hektarų), bendra Europos žemės ūkio sektoriaus subsidijų suma sieks maždaug 7 mlrd. eurų. Europos lėšų suma yra peržiūrima ir koreguojama: vienos sumos gali mažėti, kitos – didėti. Kalbama ne apie „atėmimą“, o apie galimą perskirstymą bendrojo biudžeto ribose. Pavyzdžiui, nuo tam tikrų metų Ukraina gaus prieigą prie konkretaus fondo, o tuo pačiu metu tam pačiam laikotarpiui gali būti planuojamas jo finansavimo padidinimas. Tai reiškia, kad mes neišstumiame kitų dalyvių, o tampame visaverčiu šios sistemos ir jos biudžeto proceso elementu“.

Parengė Ričardas Čekutis