
EK atstovybės Lietuvoje vadovas Rytis MARTIKONIS:
„Europos ir Kanados ryšiai yra tvirti ir vis stiprėja. Šiais sudėtingais laikais gyvybiškai svarbu stiprinti ir permąstyti ES santykius su pagrindiniais partneriais visame pasaulyje. Jau dabar ES ir Kanada glaudžiai bendradarbiauja, yra sudariusios strateginės partnerystės susitarimą ir išsamų ekonomikos bei prekybos susitarimą (CETA). Kanada yra pirmoji ne Europos šalis, dalyvaujanti priemonėje SAFE, o tai atspindi bendrą siekį stiprinti saugumo ir gynybos ryšius.
EK Pirmininkei U. von der Leyen sakant 2026 m. pranešimą apie ES padėtį, kurio gyvai klausėsi Kanados Ministras Pirmininkas M. Carney, pristatytas precedento neturintis užmojis siekti kuo aukštesnio ES ir Kanados santykių lygio, atveriant duris Kanadai tapti pirmąja asocijuota ES nare. EK, glaudžiai bendradarbiaudama su ES valstybėmis narėmis ir EP, sieks sukurti naują iki šiol neegzistavusią partnerystės formą – sukurti artimiausią įsivaizduojamą asociacijos su partneriu už Europos ribų formą.
Spalio pabaigoje įvyksiantis ES ir Kanados aukščiausiojo lygio susitikimas suteiks galimybę toliau aptarti šiuos klausimus, siekiant bendro tikslo – kūrybiškai ir energingai plėtoti šią ambicingą darbotvarkę.
Kaip nurodė EK Pirmininkė U. von der Leyen, šis naujas ES ir Kanados bendradarbiavimo modelis apims įvairias sritis, įskaitant, bet neapsiribojant:
Siekiama sukurti bendrą gerovės, augimo ir ekonominio saugumo erdvę bei struktūras, užtikrinančias, kad kartu sprendžiant daugelį iššūkių, su kuriais susiduriama šiandieniame neapibrėžtame pasaulyje, tai būtų daroma palaikant ir stiprinant vieniems kitus.
Europa yra mūsų atsakas neramiais laikais. Susiduriame su didžiuliais iššūkiais, tačiau kartu turime atsakomybę ir galimybę veikti. Kaip akcentavo EK Pirmininkė, technologinė pažanga ir dirbtinis intelektas atveria naujas galimybes, tačiau privalome apsaugoti žmones, ypač vaikus, ir neleisti didžiosioms platformoms diktuoti mūsų gyvenimo taisyklių.
Ukraina tapo atsparumo simboliu. Nepaisant karo išbandymų ir laukiančios sunkios žiemos, Ukrainos žmonių drąsa įrodo, kad viltis gyva net sunkiausiomis akimirkomis. ES parama Ukrainai – ne tik žodžiai, tai ir karių gebėjimas laikyti frontą, veikiančios ligoninės, mokyklos ir mokamos pensijos. Tai Europos susitelkimo bei skiriamų išteklių rezultatas. Taip, 27 ES valstybių narių veikimas kartais reikalauja laiko ir kantrybės. Tačiau šiandien Europa aiškiai supranta gynybos ir saugumo svarbą, pripažįsta būtinybę reaguoti į hibridines grėsmes. Europos sprendimai turi realią reikšmę. Būtent tai yra atsakomybė ir įkvėpimo šaltinis.“

Vytauto Didžiojo universiteto Filosofijos ir socialinės kritikos katedros vedėjas prof. Gintautas MAŽEIKIS:
„Labai sunku komentuoti, nes nesu ūkinių reikalų specialistas. ES, žinoma, politiškai sustiprėtų, sustiprėtų ir Kanada, tačiau jeigu kalbėtume konkrečiai apie ūkinius reikalus, reikėtų klausti ne manęs – šios srities išmanau nepakankamai gerai.
Jeigu vertintume politiškai, čia nematau nieko ypatingo. ES yra asocijuota su daugeliu šalių. Pavyzdžiui, vienas ryškiausių tokio bendradarbiavimo pavyzdžių – Norvegija. Ji nėra ES valstybė, tačiau yra labai glaudžiai su ja susijusi. Didžioji Britanija taip pat glaudžiai bendradarbiauja su ES, nors pati iš jos išstojo. Todėl jeigu Kanada būtų asocijuota su ES, nieko neįprasto čia nebūtų. Įvairių asociacijos ir glaudesnio bendradarbiavimo formų su ES siekia ir kai kurios Afrikos bei Azijos šalys. Pirmiausia tai reiškia, kad gali būti keičiamos muitų ir prekybos sąlygos. Taigi, visų pirma, kalbėtume apie ūkinį bendradarbiavimą, tačiau, kaip jau minėjau, kartu tai būtų ir politinis bendradarbiavimas.
Tokios šalys neturi tokių griežtų įsipareigojimų, kokius turi ES valstybės narės, tačiau vis dėlto jos bendradarbiauja įvairiose srityse – nuo saugumo ir gynybos iki mokslinių tyrimų. Taip pat gali būti siekiama palengvinti piliečių judėjimą tarp šalių. Į tokį bendradarbiavimą gali būti įtraukiami ir įvairūs specialūs ES projektai švietimo, mokslo bei kultūros srityse, finansuojantys įvairius mainus, bendrus projektus ir žmonių keliones iš vienos šalies į kitą.
Politiškai tai, žinoma, būtų svarbu, ypač, sakyčiau, Kanadai, kuri šiuo metu turi nemažai nesutarimų su JAV. Donaldas Trumpas įvedinėja įvairius tarifus, kyla ir kitokių politinių nesutarimų, todėl Kanadai reikia politinės paramos ir patikimų partnerių. Be to, Kanada, kaip ir ES, remia Ukrainos nepriklausomybę. Kanada kartu su ES valstybėmis prisideda ir prie Baltijos šalių saugumo užtikrinimo – dalyvauja karinėse misijose, prisideda prie kolektyvinės gynybos ir teikia paramą ginklais. Todėl toks bendradarbiavimas, mano manymu, yra labai logiškas, o glaudesnė asociacija taip pat atrodytų logiška.
Panašus modelis galėtų būti svarstomas ir Grenlandijos atveju, jeigu jos gyventojai kada nors nuspręstų siekti nepriklausomybės nuo Danijos. Tokiu atveju Grenlandija galėtų išlaikyti glaudų bendradarbiavimą ir su ES, ir su pačia Danija, pasirinkdama tam tikrą asociacijos ar kitą partnerystės formą.
Šis pavyzdys tam tikra prasme aktualus ir Didžiajai Britanijai, kuri po išstojimo iš ES vis dar ieško tinkamiausio santykio su Bendrija. Kita vertus, atskirose Jungtinės Karalystės dalyse – pirmiausia Velse, Škotijoje, taip pat Šiaurės Airijoje – išlieka stiprios politinės diskusijos apie santykius su ES ir galimą glaudesnę integraciją. Taigi ES traukos centras pasaulyje tebeveikia. Kuo daugiau valstybių siekia glaudesnio bendradarbiavimo su ES, tuo didesnį politinį svorį ji gali įgyti. O mums, Lietuvai, stipresni ES ryšiai su tokiomis valstybėmis, kaip Kanada, suteikia daugiau saugumo garantijų ir kartu didina mūsų politines galimybes bei įtaką.“
Redakcijos ir EK atstovybės Lietuvoje nuotraukos
Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.