Kantrybės aruodai senka, laukuose – verkti norisi

Kaip išgelbėti ūkius?

Žemdirbių organizacijų atstovai kėlė klausimus dėl tiesioginių išmokų administravimo, užsitęsusių patikrų, europinių reglamentų, vis labiau ūkininkus varžančios biurokratijos, lietuviškų grūdų realizavimo ir nevienodų konkurencijos sąlygų bendrojoje Europos Sąjungos (ES) rinkoje. Posėdyje ne kartą skambėjo mintis, kad žemės ūkis nebegali būti valdomas vien lentelėmis, procentais ir iš sostinės siunčiamais pažadais. Už kiekvieno neišmokėto euro, pavėluoto sprendimo ar neapgalvoto reikalavimo stovi konkretus ūkis, šeima ir žmogus, kuris, nepaisydamas visų kliūčių, vis dar mėgina dirbti žemę. Todėl svarbiausias klausimas šiandien jau ne vien tai, kiek paramos žemdirbiams bus pažadėta, bet ir ar ji juos pasieks tada, kai dar galės išgelbėti ūkį, o ne tuomet, kai beliks suskaičiuoti jo uždarymo nuostolius.

Žemės ūkio ministras Kęstutis Mažeika į posėdį atsivežė visą būrį pavaldinių. Tai žemės ūkio viceministrai Ligita Agota Valalytė ir Kęstas Spūdys, ministro patarėjas Justas Jaskonis, Žemės ūkio agentūros Veislininkystės priežiūros skyriaus vyr. specialistė Rita Ramanauskaitė, Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) direktorius Fortunatas Dirginčius su šešiais agentūros specialistais.

Skaudžiausiai žemdirbius plakančios rykštės

Pradėdamas posėdį, LŽŪT pirmininkas, Lietuvos pieno gamintojų asociacijos (LPGA) prezidentas Jonas Vilionis įvardijo pagrindines žemdirbius plakančias  rykštes: „Vienas dalykas – vis tikėtis, kad rytoj bus geriau, bet šiandien mūsų padėtis tikrai nėra gera. Blogas ir klimatas, bloga situacija, prastos kainos, neaiškios išmokos ir visa kita. Žinoma, pirmiausia – pieno kainos. Visi puikiai žino, kad Lietuvoje jos yra mažiausios ES. Ir čia atsiranda dar vienas paradoksas: nors mūsų perdirbėjai pieną atsiveža iš Latvijos ir Estijos, už tą pieną jiems moka brangiau negu Lietuvos ūkininkams. Šiandien Lietuvoje pagaminame apie 113 tūkst. t pieno, o iš Latvijos ir Estijos jau atvežame net 75 tūkst. t. Ką tai reiškia? Anksčiau būdavo atvežama apie 45 tūkst. t, o dabar tas kiekis vis didėja. Vadinasi, mūsų pačių pagaminamo pieno kiekis mažėja.“
Pasak J. Vilionio, ir tai ne šiaip sau skaičiai popieriuje. Už jų – konkretūs žmonės ir konkretūs ūkiai. Vien tik nuo praėjusių metų liepos iki šių metų liepos pasitraukė 1 600 pieno gamintojų. O dabar daug kas pašarų neruošia, todėl galima tikėtis dar didesnio pasitraukimo.
„Ne ką geresnė padėtis ir mėsinėje gyvulininkystėje, – kalbėjo LŽŪT pirmininkas. – Galvijų mėsos kainos taip pat nukrito. Buvo laikas, kai už mėsinio galvijo 1 kg mokėdavo 4,20 Eur, o dabar ir 3,50 Eur dar ne kiekvienam pavyksta gauti. Grūdų kainos, žinote, irgi šiemet nedžiugina. Ir dar tos naujienos iš pasaulio rinkų, ir dar nežinia, kaip toliau bus. Vakar, atrodo, grūdų kaina lyg ir pakilo 8 Eur. Bet ar ilgai taip bus?“
Jis teigė, kad ypač bloga padėtis tiems ūkininkams, kurie dar nenupjovė grūdinių kultūrų. Žemaitijoje žmonėms tikrai sunku. Ministras pripažino, kad situacija yra sudėtinga. Bet vien kalbėti, kad yra blogai, neužtenka. Reikia galvoti, kaip ūkininkams atsiskaityti su skolintojais, kaip jiems kreditus padengti.
„Pažiūrėkite, kas šiandien vyksta internete. Kiek skelbimų – parduodama technika, parduodama žemė, žemė išnuomojama. Tai labai aiškus ženklas, kad daliai ūkių darosi per sunku. Ypač mažesniems ūkiams situacija gali tapti labai sudėtinga. Žinoma, mes vis dėlto tikimės didesnių išmokų. Mes dabar paruošėme raštą Prezidentui, jeigu jūs visi leisite, mes tą raštą pasirašysime. Tačiau čia yra vienas labai svarbus klausimas: kada pagaliau bus suvienodintos išmokos?“ – retoriškai klausė J. Vilionis.
Jis taip pat kalbėjo, kad dar ir šiandien žmonės tebeprisimena Visagino atominę elektrinę, kuriai Dalia Grybauskaitė „nugrybavo“ 3 mlrd. Eur žemės ūkiui skirtų lėšų. „Šiandien, manau, ministras pasakys, kiek ten belikę – berods tik 85 mln. Eur iki 2028 m., – kalbėjo LŽŪT pirmininkas. – Kokias investicijas už jas begalėsime daryti, ką beįpirksime? Kaip mes toliau gyvensime ir kaip ūkininkausime? Tačiau viena aišku – šiandien ūkininkui reikia ne pažadų, o konkrečių sprendimų.
Manau, kad ministras tikrai deda daug pastangų. Bet kas bus toliau? Kaip elgsis Vyriausybė?“
J. Vilionis svarstė, kad jeigu šiandien už produkciją mokama kaina, kuri net gamybos kaštų nepadengia, tai kiek ilgai galima taip gyventi? Kiek ūkių dar išsilaikys? Kiek ūkininkų dar liks?
„Ir dar norėtume pasakyti, kad biurokratija mums tik didėja. Tai kaip sumažinti tą didžiulę naštą, kuri kasdien gula ant mūsų pečių? Kada sakome, kad biurokratas gerai dirba? Tada, kai draudžia ir baudžia? Biurokratui atrodo, kad jis veikia puikiai. Deja, kai ūkininkui reikia pagalbos, aiškumo, paprasto ir greito sprendimo – prasideda popieriai, reikalavimai, aiškinimai ir naujos taisyklės“, – žodžių kišenėje neieškojo LŽŪT pirmininkas.

Reikia ne reikalavimų, o realios pagalbos

Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos (LŽŪBA) generalinis direktorius Sigitas Puodžiukas pirmiausia padėkojo ministrui už tai, kad jis atvėrė ŽŪM duris socialiniams partneriams.
Kalbėdamas apie biurokratinės naštos mažinimą, asociacijos vadovas sakė, kad liepos 21 d. buvo paskelbta, jog NMA kartu su Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba vykdys bendras patikras, siekdamos sumažinti ūkiams tenkančią naštą ir efektyvinti administracinius procesus. Jo manymu, ministerijai turėtų būti įdomu sužinoti, kaip visa tai vyksta. Galbūt būtų galima pasikviesti tų institucijų atstovus, nes visa tai buvo įvardyta kaip eksperimentas: pabandysime, pasižiūrėsime. Būtų labai įdomu išgirsti grįžtamąjį ryšį ir sužinoti, kiek pavyko įgyvendinti šį eksperimentą.
„Kiek tenka kalbėtis su mūsų bendrovių vadovais ir specialistais, biurokratų pateikiami klausimynai nė kiek nepatrumpėjo. Kartais pasižiūri, kad galvijų fermų languose netgi tinklelio akučių matmenys turi atitikti nustatytus reikalavimus. Tai apie kokį biurokratizmo mažinimą mes galime kalbėti? Atvažiavęs kontrolierius pasakys: žiūrėkite, pas jus truputėlį per retas tinklelis. Tuo metu tuos pačius gyvulius, remiantis aprašais ir taisyklėmis, rekomenduojama laikyti taip, kad būtų užtikrinama geresnė jų sveikata, kad jie galėtų pasiganyti lauke.
Tuomet aš noriu paklausti ministro: kuo skiriasi atskridęs uodas ir tas pats gylys, esantis lauke, nuo to, kuris pakliūna į tvartą?“ – žėrė S. Puodžiukas.

Jis sakė prieš atvažiuodamas į posėdį pasižiūrėjęs į žemės ūkio bendrovių ekonominius rodiklius, skelbiamus Žemės ūkio duomenų centro (ŽŪDC) informacijoje. „Nenoriu būti subjektyvus dėl ŽŪDC vykdomų skaičiavimų, bet žinote, kas yra įdomiausia ir kokia yra tiesa? Pasižiūrėkite, koks pagal šiuo metu viešai skelbiamą informaciją yra vienam darbuotojui tenkantis vidutinis darbo dienų skaičius. ŽŪDC informacijoje nurodytos 366 darbo dienos, tenkančios vienam darbuotojui per metus. Tai dabar kyla klausimas –
kaip čia yra? Kiek žinau nuo vaikystės ir kiek mums sakė tėvai, tik kas ketverius metus būna 366 kalendorinės dienos. Vadinasi, galbūt neteisingai skaičiuojama, o gal mūsų žmonės per metus dirba daugiau negu 366 dienas. Dėl to, ministre, galbūt ne jums asmeniškai, bet jūsų komandai vertėtų pasižiūrėti, ar tikrai institucijos gali naudotis tokiais duomenimis“, – siūlė LŽŪBA generalinis direktorius.
Jo pastebėjimu, ŽŪDC tinklalapyje taip pat buvo paskelbta ir per metus gerokai padidėjusi VED (žemės ūkio valdos ekonominis dydis) vertė – beveik 3 mlrd. Eur. „Kai pasižiūri į tuos duomenis, vėl kyla klausimas: ar tikrai ta vertė gali taip smarkiai šokinėti kone kas pusmetį? – teiravosi S. Puodžiukas. – Ministro iniciatyva Lietuvoje paskelbta ekstremalioji situacija. Vieni tam pritaria, kiti galbūt žiūri skeptiškai. Aš uždaviau tokį retorinį klausimą: kuo skiriasi 2025 m. ir 2026-ųjų ekstremaliosios situacijos? Lietus kaip buvo šlapias, taip ir liko. Kai prilyja, tai prilyja: kažkas skęsta, kažkas klimpsta, kažkas įvažiavo ir pasėjo, o kažkas neįvažiavo ir nepasėjo. Tai iš tikrųjų tuomet ekstremalioji situacija lyg ir savaime reiškia, kad susidariusios aplinkybės atitinka force majeure sąlygas. Bet kartu pateikiamas komentaras: kiekvienu konkrečiu atveju situacija bus vertinama individualiai. Ministre, tuomet klausimas: kam apskritai reikalinga ekstremalioji situacija, jeigu kiekvienas ūkininkas turės fotografuoti savo laukus, siųsti NMA ryškias nuotraukas ir atskirai įrodinėti, kad negalėjo laiku įvykdyti nustatytų reikalavimų?“ LŽŪBA generalinio direktoriaus teigimu, jeigu yra force majeure aplinkybės, apie kurias kalbama ir ES dokumentuose, turėtų būti taikomas Reglamento (ES) 2021/2116 84 straipsnis. Jame, kitaip tariant, nustatyta, kad administracinė nuobauda neskiriama, jeigu reikalavimų nesilaikoma dėl force majeure arba kitų išimtinių aplinkybių.
LŽŪBA vadovas taip pat stebėjosi dėl pratęsiamų terminų įsėliui, posėliui, pievų šienavimui ir taip toliau. „Ministre, vakar kalbėjau su žmonėmis Šakių r. Užvakar ten iškrito 25 mm lietaus, o dar prieš kelias dienas buvo iškritę 20 mm. Tai kiek dar jūs pratęsinėsite terminus, jeigu žmonės negali įeiti ir įvažiuoti į laukus, todėl nespės atlikti darbų iki nustatyto termino? Terminas jau praėjo, bet mes nematome, kad padėtis būtų pasikeitusi. Buvo pratęstas terminas posėliams iki rugpjūčio 29 d., o dabar šienavimas nukeliamas į rugsėjo mėn. Gal tuomet pagal ūkių fiksuotas datas, kada buvo pasėta ar nušienauta, atvažiavę kontrolieriai gautų įrodymą, kad taip tikrai buvo. Juk skaitmeninė fotografija išsaugo jos darymo datą“, – kalbėjo S. Puodžiukas.

Į NMA paskambinti neįmanoma

„Prieš savaitę man paskambino iš vienos mūsų bendrovės, – tęsė savo pasisakymą S. Puodžiukas. – Žmonės klausė: gal galite patarti, kaip būtų galima tiesiogiai paskambinti į NMA? Ne per tą bendrąjį telefoną, o tiesiog darbuotojui, kuris galėtų elementariai patarti. Pasakiau – gerai, paieškosime. NMA svetainėje yra daug telefonų. Visas sąrašas: skyrių vadovų pavardės, vardai, telefonų numeriai. Skambinu ir išgirstu: „Laba diena. Jūsų pokalbis bus įrašomas.“ Galvoju – standartinė frazė. „Jeigu skambinate dėl žemės ūkio išmokų, spauskite vienetą.“ Paspaudžiau. „Jeigu norite gauti tokią ir tokią informaciją, spauskite vienetą.“ Paspaudžiau. Ir žinote, ką išgirstu? „Jūsų telefono numeris nėra registruotas paraiškų informacinėje sistemoje, todėl mes negalime suteikti informacijos. Jeigu sutinkate palaukti, palaukite.“ Na, gerai. Paspaudžiau. Laukiu. Ir ką išgirstu? Atsiliepia agentūros darbuotojas, pradeda klausinėti, aiškintis, kokių klausimų turime. O aš sakau: gal galima telefono numerį, kuriuo būtų galima paskambinti tiesiai, be visų tų vingrybių, be visų tų išvedžiojimų?“
Tada S. Puodžiukas išgirdo pasiūlymą... skambinti tuo pačiu numeriu, kuriuo dabar paskambino. Vėl surinko tą patį numerį. Ir vėl ta pati istorija. „Spauskite vieną. Spauskite du. Spauskite tris. Spauskite keturis.“
„Aš nekaltinu žmonių, kurie ten dirba. Bet žmogui, kuris dirba ūkyje, kuriam „dega“ laukai, kuris turi problemų su išmokomis ar kontrolėmis, išgirsti tokią ilgą litaniją tikrai nėra malonu. Štai čia ir yra tas „biurokratijos mažinimas“, apie kurį mes tiek daug kalbame“, – teigė LŽŪBA generalinis direktorius.

Nevengia bendrauti tiesiogiai

„Šiandien 95 proc. pareiškėjų jau yra gavę apie 153,5 mln. Eur, – kalbėjo NMA direktorius F. Dirginčius. – Kiti gaus artimiausiu metu, nes procesas dar administruojamas. Didžiausias įstrigimas ir nepasitenkinimas kilo dėl to, kas „Ūkininko patarėjuje“ buvo pavadinta „Dievu ALNSIU“. Tas „Dievas ALNSIS“ suklydo ir laukus pažymėjo ne taip, kaip reikėjo. Mes patys nustatėme, kad algoritmas iš palydovo veikia netinkamai. Kontrolės departamento direktorius atėjo ir  išbalusiu veidu man pasakė: „Po naujausio atnaujinimo 97 tūkst. laukų yra raudonojoje zonoje.“ Ką tai reiškia? Tai reiškia, kad visus 97 tūkst. laukų reikėtų fiziškai nuvažiuoti ir patikrinti. Tada visa sistema būtų paralyžiuota, o žmonės negautų išmokų. Tai fiziškai neįmanoma. Tam ir sukurtos algoritminės sistemos, jog mes mažiau važiuotume pas jus ir kad remtumėmės kitomis technologijomis.“
O ką dėl to padarė NMA? „Iš tiesų esu dėkingas savo komandai – Žemės ūkio paramos departamentui, kurio darbuotojai vis dėlto priėmė sprendimą: jeigu vienas ar kitas laukas, tai yra 10, 15 ar 20 proc. pareiškėjo deklaruotų laukų, yra raudonojoje zonoje, mes nusprendėme apeiti sistemą ir mokėti avansines išmokas. Tuos laukus toliau stebime, tačiau leidžiame žmogui gauti likusią išmokos dalį. Jeigu būtume laukę iki dabar, kol visi pažymėti laukai būtų patikrinti, būtume išmokėję ne 90 proc., o tik kokius 60 proc. išmokų“, – kalbėjo F. Dirginčius.

Politiką turi formuoti politikai

Žemės ūkio ministras K. Mažeika kalbėjo ilgiausiai – net 45 min. „Šiandien susirinkome aptarti nemažai svarbių klausimų. Taryboje jų buvo iškelta apie penkiasdešimt. Pradėsiu nuo paskutinio klausimo – baltarusiškų traktorių dalių. Yra reglamentas, yra bendros taisyklės, kurių privalome laikytis. Suprantame, kad reglamentą priėmė Europos Taryba, sprendimai derinami ir platesniu ES lygmeniu. Šiandien Klaipėdos uoste kraunama 14,5 tūkst. t rusiškų grūdų, jie užima pajėgumus, o mūsų grūdai nevažiuoja. Tokios situacijos yra mūsų  pažeminimas. Siekiame, kad šie dalykai būtų tinkamai sureguliuoti. Agresorius daro viską, kad pakenktų mums ir suskaldytų vienybę. Todėl šioje vietoje darysime viską, ką galime. Tarnybos jau dirba ir tikėkimės, kad tai buvo pirmas ir paskutinis toks bandymas“, – kalbėjo K. Mažeika.

Ministras teigė, kad daug kas priklauso nuo to, kaip reaguojame į dabartinę situaciją. LŽŪBA vadovo kalboje jis sakė suskaičiavęs 21 kreipimąsi, bet jam galėtų būti skirti tik du. Visas kitas problemas paliko ankstesnė valdžia. „Turime aiškiai suprasti vieną dalyką – politiką turi formuoti politikai, bet nemažą laiko tarpą politiką ministerijoje vykdė viduriniosios grandies darbuotojai. Taip tikrai neturėtų būti“, – dėstė K. Mažeika, pripažindamas pelnytą kritiką dėl pievų fotografavimo, tikrinimų. Jis sakė, kad reikia daugiau konsultavimo ir mažiau baudimo.

Pasak ministro, į šią diskusiją jis jau yra įsitraukęs, kai kurie sprendimai jau priimami. Tai labai svarbu, ypač atkreipiant dėmesį į tas sritis, kuriose ūkininkai susiduria su daugybe administracinių kliūčių.

K. Mažeika sakė, jog dėl pastarųjų audrų ir liūčių padarytos žalos ministerija ketina iki spalio kreiptis į Europos Komisiją, kuri gal suras galimybę skirti ES paramą nuo stichijos nukentėjusiems ūkiams. ŽŪM siekis – ši papildoma pagalba ūkininkus turėtų pasiekti kitų metų pradžioje.

Daug pasisakiusiųjų, daug minčių

VISAS STRAIPSNIS ČIA, 2026 m. rugsėjo 8 d. numeryje!

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: ukininkopatarejas.lt,

arba susisiekus el. paštu: platinimas@ukininkopatarejas.lt, tel. +370 603 75 963.

Taip pat leidinio prenumerata priimama per www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

Autoriaus ir ŽŪM nuotraukos

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.