Kardalapis garbenis – puošnus Dieveniškių krašto miškų reliktas

Augalas dauginasi sėklomis, kurių kiekvienoje dėžutėje – apie 6000, tačiau jų sudygimui būtinas ryšys su specifiniais grybais, todėl visi bandymai perkelti (kurie yra draudžiami) baigsis nesėkme. Iš sėklos išaugęs individas pirmą kartą gali pražysti tik po 10 ar daugiau metų, o pats augalas gali gyventi iki 40 metų. Tai – itin jautri rūšis, reaguojanti į šviesos trūkumą, mechaninius pažeidimus ar keičiamą aplinką. Esant nepalankioms sąlygoms, augalai gali pereiti į „ramybės būseną“ ir kurį laiką visai neišleisti ūglių.

"Lietuvoje kardalapis garbenis aptinkamas tik pietrytinėje dalyje – Vilniaus, Trakų ir Šalčininkų rajonuose, kur augavietės laikomos reliktinėmis – tai subborealinio laikotarpio liekanos. Gausiausia populiacija šiuo metu žinoma Dieveniškių istoriniame regioniniame parke esančiuose miškuose, kur kasmet žydi keli tūkstančiai individų", - sako Dzūkijos-Suvalkijos saugomų teritorijų direkcijos ekologė Aleksandra Jurgo.

Siekiant išsaugoti šią rūšį, būtina reguliariai retinti mišką, nes garbeniai geriausiai veši retose, šviesesnėse vietose. Tankėjant miškui, ypač suvešint eglėms ar krūmams, augalai pradeda skursti.

Kardalapis garbenis – ne tik gražus, bet ir trapus. Jo išlikimas priklauso nuo mūsų supratingumo ir pastangų tausoti jautrias buveines. Pastebėjus augančius kardalapius garbenius ar kitas saugomas rūšis  jų radimo vietą kviečiame pažymėti Saugomų rūšių registravimo sistemoje – tai gali padaryti kiekvienas prisijungęs per elektroninius valdžios vartus.

Dzūkijos-Suvalkijos saugomų teritorijų direkcijos fotoinformacija