Vietoj elektrinio piemens – mobilusis telefonas

Technologija

Į galvijų ganiavos praktiką pamažu ateina belaidžiai aptvarai. Tikėtina, kad ateityje jie iš dalies pakeis elektrinius aptvarus. 

Karvėms naujas žolės plotas priskiriamas pasitelkiant kompiuterį ar išmanųjį telefoną. Naudojant virtualių aptvarą, galvijai stebimi pasitelkiant GPS. Gyvūnui priartėjus prie virtualios tvoros ribos, pasigirsta garsinis signalas. Jei riba peržengiama, per specialią apykaklę suveikia įspėjanti atsakas – elektros iškrova, praneša Nyderlandų žemės ūkio portalas „Nieuwe Oogst“.

Galvijai gana greitai pripranta prie naujų sąlygų. Daugumai gyvūnų pakanka vienos ar kelių dienų, o paskui jie beveik negauna elektros smūgių. Nedidelei daliai sunkiau prisitaikyti prie šios technologijos.

Tyrimas

Vageningeno universiteto gyvulininkystės tyrimų centras atliko tyrimą praėjusių metų birželį Leuvardeno pienininkystės ūkyje. Ataskaita neseniai paskelbta. Pasirodo, karvės labai greitai išmoksta naudotis sistema. Nors iš pradžių jos reguliariai patiria elektros iškrovas, greitai išmoksta jų vengti reaguodamos į perspėjantį garsinį signalą. „Jos į tai gerai reaguoja“, – sako Martine Bruinenberg, vyresnioji Vageningeno gyvulininkystės tyrimų centro tyrėja.

Tyrimas truko penkias savaites. 64 melžiamos karvės buvo suskirstytos į keturias grupes. Pirmoji grupė kasdien buvo perkeliama į kitą virtualų aptvarą, antroji – kas savaitę. Kitos dvi kontrolinės grupės buvo ganomos įprastuose aptvaruose, pagal tokią pat technologiją (kasdien ir kas savaitę). Karvės buvo melžiamos du kartus per dieną, naktį laikomos tvarte.

Pasak mokslininkų, belaidis ganymas neturi jokio poveikio pašarų suvartojimui, gamybos duomenims, gyvūnų elgesiui ir kortizolio lygiui, lyginant su fiziniu aptvėrimu. Ganymo metodas, dienos ar savaitės rotacija, turi didesnį poveikį karvėms nei fizinis ar skaitmeninis aptvaras.

Palengvinimas ūkiui

Skaitmeninės tvoros puikiai tinka ganykloms, taikant porcijinį ganymą, kai karvės kiekvieną kartą gali ganytis skirtingame žolės plote. Ekologinio pienininkystės ūkio šeimininkė Agnes de Boer iš Leenso Groningene taiko kaip tik šį ganymo būdą. „Ganymas juostomis reikalauja daug darbo, ypač kai turi jauną šeimą ir esi labai užimtas. Įprastai aptvarą kilnojame keturis–šešis kartus per dieną. Dabar jau tai įmanoma daryti per išmanųjį telefoną“, – džiaugiasi ji.

Jos ūkis vienas pirmųjų Nyderlanduose pradėjo ganyti galvijus belaidžiu būdu. A. de Boer naudojasi „Collie“ sistema nuo kovo 3 d. ir labai teigiamai ją vertina, nes dabar daug lengviau taikyti porcijinį ganymą, derina su melžimu robotais. Pieno ūkiuose yra ir daugiau pritaikytų sistemų: „Gallagher“, norvegų „Nofence“.

A. de Boer kaip trūkumą mini finansinę riziką. Perkant sistemą vienkartinė kaina – 400 eurų už karvę, o paslaugų prenumerata – 50 eurų už karvę per metus.

Tačiau A. de Boer jau nenorėtų grįžti prie ankstesnės praktikos. „Labiausiai šioje sistemoje vertinu tai, kad galiu kontroliuoti robotizuotų melžimų skaičių per dieną, taip pat dieninį ir naktinį ganymą“, – sako ji.

Žolės aukščio matuoklis

Be to, su minėtomis sistemomis galima stebėti, ar karvės gauna pakankamai žolinio pašaro. Per dieną jo turėtų suvartoti 18 kg. Su žolės aukščio matuokliu tai lengva apskaičiuoti, tinkamu laiku karvėms pasiūlyti naują žolės porciją.

Pasak M. Bruinenberg, belaidis ganymas pirmiausia yra didžiulis darbo jėgos taupymas. Tai praktiniai aspektai, palengvinantys ūkininko darbą. Tyrėja pažymi, kad technologija labai pravarti, kai reikia apsaugoti, pvz., paukščių lizdus ar griovių kraštus, arba ganant saugomose teritorijose.

Be to, ji mano, kad protinga palikti išorinę sklypo tvorą: „Iš principo karvės gali praeiti pro skaitmeninę tvorą. Tarkime, siaučia perkūnija, pro šalį bėga kiškis ar karvės kaip nors kitaip išsigąsta – tuomet gerai, kad jos negali užlipti ant kelio“.

Poveikis gyvūnų gerovai

Gyvūnų gerovės organizacijos kritiškai stebi situaciją, nes galvijai gauna elektros šokus. Ar tai sukelia papildomą stresą? Vageningeno gyvulininkystės tyrimų centro tyrėjai mano, kad dar per anksti daryti kokias nors išvadas.

Ūkininkė A. De Boer akcentuoja, kad dabar jos karvės patiria 10 kartų mažiau elektros iškrovos palyginti su įprastais elektriniais aptvarais. Vageningeno gyvulininkystės tyrimų centras atliko galvijų elgesio ir kortizolio lygio matavimus. Buvo nustatyta, jog virtualios tvoros naudojimas palyginti su tradiciniu elektriniu aptvaru neturi nei teigiamo, nei neigiamo poveikio galvijų elgesiui. Taip pat nematyti jokio skirtumo vertinant karvių stresą.

Parengė Ričardas Čekutis