Milijoninės investicijos keičia melžimo procesą

Rugsėjo pradžioje Lenkijoje surengtas „didžiausios pasaulyje“ melžimo salės atidarymas. Dėmesys nukrypo į žemės ūkio įmonę „Fortuna“ (Pamario vaivadija, Pamario Mikolaikos, Ceszymowo kaimas).

Šiame ūkyje iki šiol buvo laikoma labai produktyvi daugiau nei 1200 karvių banda, o dabar tai jau 1800 pieninių galvijų banda su prieaugliu.

Pernai vidutinis primilžis per laktaciją iš karvės siekė 13 600 kg. Įmonės generalinio direktoriaus Maciejaus Bauryczos teigimu, paskutinio kontrolinio melžimo metu gauta beveik 14 100 kg pieno iš karvės. Džiugina aukštos veislinės vertės holšteinų banda. Ūkis tikisi, jog pavyks pagerinti šalies rekordinius primilžius, praneša tygodnik-rolniczy.pl.

Pienininkystės kompleksas ūkyje buvo plėtojamas keliais etapais. Pirmoji moderni ferma atidaryta 2012 m., o po dvejų metų – kita, dvigubai didesnė. Piendavės buvo melžiamos 40 vietų karuselės tipo melžimo aikštelėje, 16 valandų per parą.

Šiemet ūkio kompleksas išplėstas. Šiame moderniame ūkiniame pastate įkurdinta 500 karvių bei jos pamainai auginamas prieauglis. Taip pat įrengta didžioji inovacija – grupinio melžimo salė, kurioje sumontuoti 24 VMS V300 robotai.

Teigiama, jog nepaisant sklindančių abejonių dėl melžimo robotų tinkamumo didelėms produktyvioms bandoms grupinio melžimo koncepcija esą galutinai sulaužė šį stereotipą.

Grupinio melžimo sistema su VMS robotais veikia pienininkystės ūkio centre. Karvės melžiamos reguliariai, technologinėmis grupėmis (pagal laktacijos fazę, produktyvumą ir mitybos poreikius).

Melžimo proceso automatizavimas suteikia daug privalumų bei duomenų, susijusių su melžimu. Ir, žinoma, tai sumažina žmogaus įsikišimo poreikį visame procese.

Įvardijo privalumus ir kainą

„Karuselės tipo melžimo aikštelė per daugelį metų tiesiog nusidėvėjo, jos tolesnė priežiūra ir aptarnavimas tapo neekonomiški. Svarstėme daug variantų, bet nenorėjome įrengti atskirų robotų kiekvienai technologinei grupei, nes tradiciniams robotams reikėtų modernizuoti tvartus, o tai būtų sumažinę gardus karvėms. Norėjome to išvengti. Todėl mums buvo lengviau pastatyti papildomą pastatą su robotais, išlaikant melžimo ir bandos valdymo ritmus, taip pat esamą šėrimo ir mėšlo tvarkymo sistemą“, – aiškino M. Baurycza.

Anot jo, grupinis melžimas suteikia ir daugiau privalumų: išvengiama technologinių grupių maišymosi; sutaupoma vietos; kol karvių nėra (melžimo metu jos laikomos laukimo zonoje), galima lengvai išvalyti guolius ir pakreikti. Pagaliau, karvės patiria mažiau streso, o tai reiškia didesnę pieno gamybą.

Visa investicija savininkams kainavo apie 40 milijonų zlotų (9,4 mln. eurų). Tai nemaža suma, tačiau atsižvelgiant į investicijos sudėtingumą ir tai, kad grupinis melžimas leidžia optimizuoti kapitalo išlaidas, ji atsiperka. Įdiegus šią sistemą per valandą galima melžti dvigubai daugiau karvių, palyginti su įprastomis sistemomis.

Didžiausios melžimo aikštelės Lietuvoje

Didžiausia melžimo aikštelė Lietuvoje atidaryta Pasvalyje dar šių metų gegužės mėnesį žemės ūkio bendrovėje „Kiemeliai“. Tai 100 vietų melžimo karuselė. Ji gali aptarnauti 4 500 karvių bandą, o šios bendrovės karvių produktyvumas siekia 12 200 kg pieno per laktaciją.

Dar didesnį projektą plėtoja „Agrokoncerno grupė“, pernai Radviliškio rajone atidariusi „Ateities ūkį“. Jau tuo metu į ūkio infrastruktūrą ir technologijas buvo investuota daugiau nei 5 milijonų eurų. „Agrokoncerno“ teigimu, plėtros plane numatytas „didžiausias bei moderniausias Europoje“ karvių fermų kompleksas. Automatizuotame ir robotizuotame komplekse bus laikoma iš viso 10 tūkst. karvių, iš jų 4 tūkst. melžiamų. Planuojama, kad investicijos į šį projektą bendrai sieks virš 80 mln. eurų.

Šiuo metu tęsiasi komplekso statybos. Beje, numatyta, kad vienas pagrindinių fermos įrangos tiekėjų bus Švedijos įmonė „DeLaval“, kurios technologiniai sprendimai įdiegti ir minėtame Lenkijos ūkyje. Radviliškio rajone, be daugybės robotizuotų sprendimų, bus įrengta ir didžiausia rinkoje 100 vietų karvių melžimo karuselė.

Parengė Ričardas Čekutis