Kas laimi ir pralaimi pieno rinkoje?

Nuolatinė prekybos įtampa ir derybos dėl tarifų tarp JAV ir Kinijos pradeda daryti įtaką pieno produktų rinkoms, ypač sausųjų išrūgų, išrūgų permeato ir laktozės. Jų pagrindinis tiekėjas Kinijos rinkai yra Jungtinės Valstijos.

Tarifų ginčo pradžioje buvo nerimaujama, kad Kinija ieškos šių produktų kitose šalyse, ir tai iš tikrųjų prasideda. Kai kurie ekspertai netgi numatė kraštutinį scenarijų, pagal kurį prekyba šiais produktais tarp Jungtinių Valstijų ir Kinijos būtų visiškai nutraukta, skelbia tygodnik-rolniczy.pl.

Pasidrabstymas tarifais

Balandžio 2 d. paskelbti tarifai stabiliai didėjo: iš pradžių jie turėjo siekti 34 proc., tuomet šis rodiklis išaugo iki 84 proc. Reaguodama į padidinimą, Kinija įvedė 34 procentų atsakomąjį tarifą į Kinijos rinką patenkantiems Amerikos produktams.

Tačiau tarifų kova tuo nesibaigė, nes balandžio 9 d. Jungtinės Valstijos paskelbė 90 dienų naujųjų tarifų sustabdymą visoms šalims, išskyrus Kiniją. Šios pertraukos metu yra taikomas bendrasis 10 proc. muito tarifas. Tačiau ir tuo viskas nesibaigė: paskutinis žingsnis kol kas buvo tiek kinų, tiek ir amerikiečių įvesti 125 proc. muitų tarifai abiejų pusių importui.

Eksporto rodikliai

2024 m. Jungtinės Valstijos eksportavo 409 000 tonų laktozės, o tai sudaro apie 58 proc. pasaulinės šio produkto rinkos. Iš jų 110 000 tonų buvo išgabenta į Kiniją, o tai savo ruožtu sudaro 43 proc. viso pasaulinio laktozės importo.

Palyginimui, Europos Sąjunga ir Jungtinė Karalystė į Kiniją kartu eksportavo tik 33 000 tonų laktozės. Tačiau čia stebimas tam tikras paradoksas: nors tarifų poveikis neabejotinai bus neigiamas, vis dėlto kai kurios į Kiniją eksportuojamos prekės vis dar gali išlikti konkurencingos.

Laktozė Jungtinėse Valstijose yra daug pigesnė, lyginant su Europos Sąjunga. Vidutinė kaina yra apie 834 JAV doleriai už toną. Savo ruožtu, Europos kainos svyruoja nuo 1 183 iki 1 918 JAV dolerių už toną to paties produkto. Todėl net ir įvedus tarifus, JAV pieno įmonės nebūtinai paliks šią rinką.

Laimėtojai ir pralaimėtojai

Šioje situacijoje didžiausią naudą turės ne ES pieno pramonė, o įmonės iš Naujosios Zelandijos, Australijos bei Pietų Amerikos. O daugiausia praras JAV pieno gamintojai ir prekybininkai, kurie gaus mažesnes pelno maržas.

Akivaizdu, jog didesniu ar mažesniu mastu Europai, Okeanijai ir Pietų Amerikai gali atsirasti naujų galimybių įsitvirtinti Kinijos rinkoje. Tačiau dėl didelių gamybos sąnaudų tai neįvyks lengvai.

Kaip minėta, tarifų karo poveikis iki šiol daugiausia pasireiškė Naujojoje Zelandijoje ir Australijoje, ką rodo naujausi Naujosios Zelandijos pieno produktų biržos rezultatai. Balandžio 15 d. vykusiame aukcione siūlomos laktozės vertė padidėjo 22 proc. ir pasiekė 1 376 JAV dolerių už toną.

Svarbu ir tai, jog JAV pieno bendrovės neseniai investavo 8 mlrd. dolerių į naujus perdirbimo pajėgumus. Tai reiškia, kad dar daugiau produktų užplūsta vidaus rinką, kurią jau ir taip drebina krintančios pieno produktų tiekimo ateities sandorių kainos.

Kainų mažinimas intensyvėja, taip pat didėja įtampa prekyboje tarp Meksikos ir Kanados bei Jungtinių Valstijų. Dėl to ūkininkams gresia mažėjančios pajamos.

Imigracijos reforma taip pat kelia didelių problemų Amerikos pieno gamintojams. Dėl to daugumoje valstijų gali trūkti darbo jėgos.

Sviestas

Šiame kontekste aktualūs ir kitų pieno rinkos segmentų duomenys. Antai naujausiais Žemės ūkio duomenų centro (ŽŪDC) rengiamo žurnalo „Agrorinka“ bei Europos Komisijos duomenimis, 2024 m. ES valstybės į trečiąsias šalis eksportavo 245,68 tūkst. t sviesto – 2,0 proc. mažiau nei 2023 m. metais.

ES valstybėse išaugusios sviesto kainos prisidėjo prie ES sviesto eksporto sumažėjimo. Daugiausia sviesto buvo eksportuota į JAV (iš viso 63,63 tūkst. t). Tarp ES valstybių daugiausia sviesto eksportavo Airija (iš viso 101,13 tūkst. t).

2024 m. Lietuva į trečiąsias šalis eksportavo 1,69 tūkst. t sviesto – 65,1 proc. mažiau nei 2023 m. Didžiausia Lietuvos sviesto eksporto rinka yra Saudo Arabija, į kurią Lietuva pernai eksportavo 1,21 tūkst. t sviesto. EK prognozuoja, kad šiais metais ES valstybių sviesto eksportas turėtų sumažėti.

Pieno milteliai

2024 m. ES valstybių nugriebto pieno miltelių (toliau – LPM) ir nenugriebto pieno miltelių (toliau – NPM) eksportas į trečiąsias šalis sumažėjo, atitinkamai 7,0 proc. (iki 717,99 tūkst. t) ir 20,0 proc. (iki 209,00 tūkst. t).

Daugiausia LPM buvo eksportuota į Alžyrą. Didžiausi NPM kiekiai iš ES buvo eksportuoti į Omaną. Tarp ES valstybių Belgija eksportavo daugiausia LPM (iš viso 152,62 tūkst. t), o Nyderlandai – daugiausia NPM (iš viso 67,43 tūkst. t). Nagrinėjamu laikotarpiu Lietuva į trečiąsias šalis eksportavo 39,8 proc. mažiau LPM nei 2023 m. (iš viso 11,62 tūkst. t), iš kurių daugiausia eksportavo į Alžyrą (iš viso 3,46 tūkst. t).

EK prognozuoja, kad 2025 m. LPM eksportas turėtų atsigauti, o NPM eksportas – ir toliau mažėti.

Sūriai

2024 m. ES valstybės į trečiąsias šalis eksportavo 1,39 mln. t sūrių panašiai kaip ir 2023 m. Daugiausia sūrių buvo eksportuota į Jungtinę Karalystę ir JAV. Tarp ES valstybių sūrių daugiausia eksportavo Vokietija (iš viso 206,41 tūkst. t).

Analizuojamu laikotarpiu, palyginti su 2023 m., Lietuvos sūrių eksportas į trečiąsias šalis išliko stabilus ir siekė 13,20 tūkst. t., iš kurių daugiausia eksportuota į JAV (iš viso 2,15 tūkst. t).

EK prognozuoja, kad šiais metais sūrių eksportas turėtų būti apie 1,0 proc. didesnis nei 2024 m.

Parengė Ričardas Čekutis