Kas rūšiuoja, o kas tik išneša: lietuvių įpročiai tvarkant atliekas

„Gamtos ateitis“ tvarumo kultūros ir komunikacijos vadovė Kotryna Žukauskaitė-Šiaučiulė pažymi, kad apklausos duomenys iškėlė į paviršių svarbią įžvalgą – visuomenėje vis dar išlieka rūšiavimo proceso žinių stoka.

„Tyrime fiksuojame, kad mitai vis dar stiprūs – dalis žmonių mano, jog surūšiuotos atliekos sumaišomos šiukšliavežėje arba kad rūšiavimas reikalauja daug daugiau laiko. Nors praktika ir faktai rodo kitaip, juos dažnai nustelbia nepasitikėjimas. Taip pat matome, kad vaikai į rūšiavimą įtraukiami retai, o juk būtent šeimoje formuojasi įpročiai, kurie kuria ilgalaikį pokytį“, – sako ekspertė.

Net 42 proc. apklausos respondentų nurodė, kad namų ūkyje atliekų išnešimu rūpinasi vyras ar tėtis, kai tuo metu moteris ar mama – 24 proc. Dar 10 proc. atsakomybę priskyrė kitam šeimos nariui, o vos 4 proc. – vaikams.

Skirtingai nei aptartas atliekų išnešimas, būtent rūšiavimas šeimose dažniausiai laikomas ne vieno žmogaus pareiga. Apklausos duomenys rodo, kad bendruose namų ūkiuose vis dar trūksta nuoseklių susitarimų dėl rūšiavimo – net 39 proc. respondentų nurodė, kad kiekvienas šeimos narys atliekas rūšiuoja individualiai, o atsakomybė dažnai paskirstoma nevienodai: 20 proc. ją priskiria moteriai ar mamai, 9 proc. – vyrui, 2 proc. – vaikams, 4 proc. – kitam namų ūkio nariui.

„Rezultatai rodo teigiamą kryptį – rūšiavimas vis dažniau suvokiamas kaip bendras visų šeimos narių įprotis. Tai kasdienė pareiga – tai pasirinkimas, kuriuo prisidedame prie švaresnės aplinkos ir atsakingesnės ateities. Ypač svarbu į šį procesą įtraukti vaikus“, – teigia K. Žukauskaitė-Šiaučiulė.

Dalis gyventojų vis dar nerūšiuoja

Tyrimas taip pat atskleidė pagrindines priežastis, dėl kurių dalis gyventojų nerūšiuoja atliekų. Dažniausiai minima kliūtis – nepasitikėjimas sistema, kurį įvardijo 31 proc. nerūšiuojančių respondentų. Dar 28 proc. teigė neturintys galimybių rūšiuoti dėl infrastruktūros stokos, 20 proc. sakė, kad tai užima per daug laiko, 13 proc. nurodė nežinantys, kaip tai daryti teisingai, o 8 proc. nurodė kitas priežastis.

Nepasitikėjimas sistema labiausiai būdingas 36–45 metų gyventojams – šioje grupėje taip atsakė net 45 proc. respondentų, o tarp 46–55 metų – 38 proc. Tuo metu galimybių rūšiuoti dažniausiai pasigenda jauniausi apklausos dalyviai: 39 proc. 18–25 metų respondentų nurodė infrastruktūros trūkumą. Vyresni nei 56 metų žmonės dažniausiai rinkosi argumentą, kad rūšiavimas užima per daug laiko – taip teigė net 43 proc. šios grupės atstovų. O tarp 36–45 metų respondentų net 25 proc. prisipažino nežinantys, kaip tinkamai rūšiuoti.

Ypač ryškus nepasitikėjimas pastebėtas tarp smulkiojo verslo atstovų – net 67 proc. jų nurodė abejojantys sistemos veiksmingumu.

„Tai, kad žmonės nerūšiuoja, nebūtinai rodo gyventojų abejingumą. Nežinojimas, kaip tai daryti, ar nepasitikėjimas sistema nėra kritinė problema – tai signalas, kad reikia daugiau informacijos, švietimo ir praktinių pavyzdžių. Kai žmonės mato realią rūšiavimo naudą ir supranta procesą, įpročiai keičiasi nepaprastai efektyviai“, – pastebi K. Žukauskaitė-Šiaučiulė.

Pasak ekspertės, tyrimas leidžia daryti išvadą, kad nors rūšiavimo idėja visuomenėje jau įsitvirtinusi, praktikoje ją vis dar riboja pasitikėjimo ir žinių klausimai. Kol šie veiksniai nebus sprendžiami kompleksiškai, rūšiavimas daugeliui išliks ne kasdieniu įpročiu, o pasirinkimu.

„Gamtos ateitis“ informacija