Neskaitant „Belaruskali“, Baltarusijos oficiozas belta.by pranešė, kad sankcijos taip pat buvo panaikintos „Belinvestbank“, Plėtros bankui ir Finansų ministerijai. Mainais į tai Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka suteikė malonę 250 politinių kalinių, nuteistų už „ekstremistinius“ nusikaltimus.
Apie amerikiečių ketinimus panaikinti sankcijas Baltarusijai bene pirmą kartą užsiminė ukrainiečių portalas „Latifundist“ 2025 m. gruodžio mėnesį. Tuomet JAV specialusis pasiuntinys Baltarusijai Johnas Cole'as pareiškė, kad jo šalis panaikina sankcijas Baltarusijos potašui (kalio karbonatui), o, „normalizuojantis abiejų šalių santykiams, bus panaikinta vis daugiau sankcijų“.
JAV šias sankcijas įvedė 2021 m. rugpjūtį, dar prieš Rusijos plataus masto invaziją į Ukrainą. Jungtinių Valstijų finansų ministerija ribojamąsias priemones prieš „Belaruskali“ paaiškino tuo, kad bendrovė laikoma „pagrindiniu Aleksandro Lukašenkos režimo mokesčių pajamų ir užsienio valiutos šaltiniu“.
JAV Iždo departamentas 2025 m. gruodį paskelbė apie licenciją, leidžiančią prekiauti su „Belaruskali“, o taip pat šios įmonės partneriais BKK ir „Agrorozkvit“. Licencija leidžia visų tipų sandorius su šiais subjektais ir su jais susijusiomis įmonėmis, tačiau ji nenumato anksčiau įšaldyto holdingo turto atblokavimo.
Įdomu ir tai, jog sandoris su Baltarusija smogė verslui pačiose Jungtinėse Valstijose. Pavyzdžiui, didžiausios Amerikos fosfato ir kalio trąšų gamintojos „Mosaic“ akcijos, paskelbus apie sankcijų panaikinimą, akimirksniu nukrito 5 proc. Analizėje pažymima, jog „toks pokytis gali padidinti numatomą pasaulinę kalio karbonato pasiūlą (arba bent jau sumažinti tiekimo apribojimus), o tai gali daryti įtaką kalio karbonato kainų lūkesčiams ir gamintojų akcijoms“.
Kalio druska yra pagrindinis Baltarusijos eksportuojamas mineralinis išteklius: piko metu kasmet buvo parduodama 10–12 mln. tonų trąšų, kurių vertė siekia apie 2,5 mlrd. JAV dolerių. Tačiau pagrindiniai kalio trąšų pirkėjai buvo BRICS šalys: Brazilija, Indija, Kinija, Indonezija ir Malaizija.
Pažymėtina, kad po sankcijų įvedimo „Beloruskalij“ įslaptino statistiką. Tiesa, opozicinis Baltarusijos leidinys „Naša Niva“ nurodo, kad 2023 m. bendrovė atnaujino gamybą iki 78 proc. buvusio pajėgumo. Kaip skelbia „Naujasis Eurazijos strateginis centras“, karo Ukrainoje metu Kinija tapo didžiausia Baltarusijos potašo pirkėja, kasmet perkančia 8–9 mln. tonų. Net ir taikant sankcijas, Baltarusija gana sėkmingai eksportuoja potašą, todėl ES ir JAV apribojimų poveikis yra menkai reikšmingas, ypač jos prekybos su Kinija kontekste.
Ekspertai, be to, mano, jog kalio trąšų prekyba su JAV niekada neviršijo 100 mln. JAV dolerių apimties. Tačiau mažai tikėtina, jog po sankcijų panaikinimo ji greitai grįš prie tokių apimčių. Priežastis – logistika: patogiausia kalį iš Baltarusijos į JAV siųsti per Klaipėdos ir Gdansko uostus, tačiau ES sankcijos nuo 2021 m. draudžia perkrauti baltarusiškas trąšas, o apie europinių sankcijų panaikinimą kol kas neužsimenama. 2022 m. Lietuva visiškai sustabdė baltarusiškų trąšų tranzitą per savo teritoriją ir jų perkrovimą per Klaipėdos uostą, kuris nuo 2009 m. buvo faktiškai vienintelis, per kurį Minskas eksportavo trąšas.
Šiuo metu Baltarusijos produktai gabenami trimis pagrindiniais maršrutais ir jie visi eina per Rusiją. Prekės gali būti gabenamos geležinkelio vagonais, kurie pakraunami į laivus Bronkos uoste netoli Sankt Peterburgo arba į uostus Juodosios jūros pakrantėje. Trečiasis maršrutas yra sausuma per Kazachstaną.
Sudėtinga, ilga ir brangi logistika daro Baltarusijos kalio trąšų importą į Jungtines Valstijas nepraktišku. Be to, 2019–2022 m. laikotarpiu Jungtinės Valstijos kasmet suvartodavo apie 5 mln. tonų kalio trąšų, daugiausia iš Kanados (77 proc.) ir Rusijos Federacijos (11 proc.), o Baltarusijos dalis, net ir be sankcijų, neviršijo 6 proc..
Karas Irane tęsiasi, naftos, dujų ir trąšų kainos vis dar kyla. Pirmiausia tai atsiliepė azoto trąšoms, kurios tapo brangesnės ir sunkiau prieinamos, tačiau tai liečia ir apie kalio trąšas, todėl, pasak rinkos ekspertų, vis dar sunku įvertinti, ar Baltarusija galės padidinti pelną panaikinus sankcijas. Eksporto struktūra, logistikos išlaidos ir kiti parametrai vis dar lieka neaiškūs.
Atskira tema – sankcijų Baltarusijos bankams ir ministerijoms panaikinimas. Panašu, jog oficialusis Minskas ne tiek baiminasi prarasti savo prekių rinką Jungtinėse Valstijose, kiek bijo netekti galimybės atlikti banko mokėjimus per pasaulines mokėjimo sistemas. Jeigu dėl sankcijų bankams panaikinimo Baltarusija galės grįžti į pasaulio ekonomiką, tai bus jos pagrindinė pergalė.
Panaikinus sankcijas bankams, Kinija, Brazilija ir kiti pirkėjai galės atsiskaityti už Baltarusijos potašą JAV doleriais, o ne vietinėmis valiutomis. Dėl to Baltarusija mažiau praras konvertuojant iš juanių į rublius, jos biudžetas gaus „kietos“ valiutos įplaukas, o prekes bus galima pirkti tiesiogiai, be tarpininkų.
Šiuo metu Rusija išlieka pagrindine mineralinių trąšų eksportuotoja pasaulyje ir kontroliuoja apie 19–20 proc. viso pasaulio eksporto. Rusijos trąšų gamintojų asociacija (RAPD) oficialiai paskelbė tikslą iki 2030 m. padidinti šią dalį iki 25 proc. Tai reiškia, kad kas ketvirtas kilogramas trąšų pasaulyje galėtų būti rusiškos kilmės.
Pernai trąšų eksportas viršijo 45 mln. tonų, o gamyba siekė beveik 66 mln. tonų. Tai leido jiems aplenkti JAV, Indiją ir Kanadą, nusileidžiant tik Kinijai (kuri suvartoja daugiau nei parduoda).
Rusiškų azoto trąšų (karbamidas, amonio nitratas) eksporto dalis padidėjo nuo 12 proc. 2021 m. iki 16 proc. 2025 m. Tai tiesioginė pigių dujų, kurios yra pagrindinė žaliava, pasekmė.
Po sankcijų Baltarusijai Rusija sustiprino savo pozicijas, kontroliuodama apie 20 proc. pasaulinės kalio karbonato rinkos, rusiškos fosforo trąšos sudaro apie 17 proc. rinkos.
Brazilija ir Indija yra labai priklausomos nuo Rusijos: ji patenkina beveik 30 proc. Brazilijos ir apie 25 proc. Indijos trąšų poreikių. Be to pernai rusiško karbamido dalis Jungtinių Valstijų importe pasiekė rekordinius 27 proc.
Todėl kai kurie ekspertai (pavyzdžiui, Olegas Belinskis) teigia, jog JAV administracija iš tikrųjų panaikino trąšų tarifinius apribojimus, kad neišprovokuotų maisto kainų kilimo šalies viduje.
Nepaisant garsių pareiškimų apie ryšių nutraukimą, Europos Sąjunga išlieka didele rusiškų trąšų vartotoja – pernai Rusija tiekė daugiau nei 23 proc. visų trąšų importo į ES. Tai sukuria stabilų užsienio valiutos srautą į rusų biudžetą (apie 16–18 mlrd. JAV dolerių per metus), kurį sunkiau sekti ir blokuoti nei pajamas iš naftos, nes trąšos laikomos humanitariniu požiūriu jautria preke.
Tuo metu, kaip praneša agrarheute.de, Rusija mėnesiui uždraudė amonio nitrato eksportą. Rusija kontroliuoja maždaug 40 proc. pasaulinės amonio nitrato prekybos. „Azoto trąšų eksporto sustabdymas dėl didėjančios eksporto paklausos leidžia mums teikti pirmenybę vidaus rinkai pavasario sėjos metu ir užtikrinti sklandų jos veikimą“, – teigiama Rusijos žemės ūkio ministerijos pranešime.
Dėl šio potencialaus trąšų trūkumo daugelyje pasaulio šalių gali sumažėti kviečių derlius dėl dviejų priežasčių. Kviečiai reikalauja daugiau trąšų nei daugelis kitų augalų, todėl nepakankamas tręšimas lemia mažesnį derlių. Be to, didesnės trąšų kainos arba nepakankamas trąšų kiekis gali paskatinti ūkininkus auginti mažiau trąšų reikalaujančius augalus.
Rusija nuo 2021 m. gruodžio mėn. apribojo azoto ir daugiaelemenčių trąšų eksportą. Dabartiniai apribojimai galioja iki 2026 m. gegužės 31 d. Amonio nitrato eksporto kvota nustatyta 2,6 mln. tonų laikotarpiui nuo 2025 m. gruodžio mėn. iki 2026 m. gegužės mėn.
Parengė Ričardas Čekutis