Kavos verslas skatina regeneracinę žemdirbystę

Kavos prekių ženklas padeda kavos augintojams pereiti prie optimizuoto tręšimo, dirvos dengimo, mulčiavimo ir kompostavimo praktikų, kurios kelia produktyvumą ir mažina sąnaudas. Gerosios praktikos taip pat mažina šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas kavos sektoriuje. „2024 metais „Nescafé“ plano dalyviai šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) emisijas sumažino 20–40 proc. kiekvienam žalių kavos pupelių kilogramui. Šis rodiklis vertintas pagrindinėse kilmės šalyse, kuriose stebėtos ŠESD emisijos, sudarančios daugiau nei 30 proc. mūsų žalios kavos tiekimo“, – komentuoja Milda Žemaitienė, „Nescafé“ kavos verslo vadovė.

Praėjusiais metais klimato kaitos iššūkiai kavos sektorių paveikė ypač stipriai, daugelio kavą auginančių šalių ūkininkai susidūrė su nepalankiomis oro sąlygomis. Dėl to pasaulinės arabikos ir robustos kainos pasiekė rekordines aukštumas, o kavos pasiūla sumažėjo. Tai patvirtina, kaip svarbu sutelkti dėmesį į stipresnių ir tvaresnių kavos tiekimo grandinių kūrimą.

Padeda ūkininkams prisitaikyti prie klimato kaitos

Kavamedžiams senstant, jie tampa jautresni klimato kaitos poveikiui, taigi derlius gali natūraliai prastėti. Derlingumui išlaikyti būtina naujinti ir jauninti kavos ūkius. 2024 m. tęsiant ilgalaikę kavamedžių sodinukų programą, pagal „Nescafé“ planą išdalyta 21 milijonas sodinukų. Taip siekta gausinti derlių ir padėti ūkininkams prisitaikyti prie klimato kaitos.

Šiuo metu plano programa įgyvendinama daugiau nei 400 tūkst. ha kavos plantacijų. Praėjusiais metais daugiau nei 1400 programai priklausančių darbuotojų ir agronomų su regeneracinės žemdirbystės principais supažindino per 200 tūkst. kavos augintojų šešiolikoje šalių. Ekspertai padeda ūkininkams spręsti dirvožemio erozijos ir paviršinio nuotėkio problemas, efektyvinti organinių medžiagų tvarkymą ir optimizuoti tręšimą.

Kavos ateitis priklauso nuo šiandieninių investicijų

Kavos auginimas yra verslas, todėl ūkininkams tenka priimti pagrįstus sprendimus dėl kavos veislių, investicijų į ūkius ir žaliavų pasirinkimo. Būtent stiprinti ūkininkų verslumo įgūdžius padeda partnerystė su Vokietijos tarptautinio bendradarbiavimo agentūra. Organizacijos vykdomame projekte „Coffee+“ dalyvaujantys kavos augintojai ugdomi pagal Ūkininkų verslo mokyklos (angl. Farmer Business School) metodiką: įgyja esminių žinių, kaip gausinti derlių ir šeimos pajamas pagal diversifikacijos ir regeneracinės žemdirbystės metodus, kartu stiprina verslumo bei finansinius gebėjimus.

Nevyriausybinė organizacija „TechnoServe“ savo ruožtu atliko tyrimą, kuris patvirtino, kad regeneracinė žemdirbystė gali reikšmingai didinti ūkininkų pajamas, gaunamas iš kavos, ir mažinti ŠESD emisijas. Skaičiuojama, kad kasmet investavus 500–600 mln. JAV dolerių į regeneracinę kavos žemdirbystę, ūkininkų pajamos galėtų išaugti daugiau nei 2 mlrd. dolerių per metus, kavos eksporto apimtys – iki 2,6 mlrd. dolerių, o ŠESD kiekis būtų sumažintas iki 3,5 mln. t per metus. Tikimasi, kad tokie tyrimo rezultatai paskatins vyriausybių ir privataus sektoriaus investicijas į regeneracinės kavos gamybos apimčių plėtrą visame pasaulyje.

„Nescafé“ fotoinformacija