Kiaušinių ūkis pagal naujausią madą: energija visiškai apsirūpina pats

Sklandus perėjimas

Tailando bendrovė “Charoen Pokphand Foods” vištų dedeklių ūkį Čanthaburio provincijoje pertvarkė į 100 proc. apsirūpinantį atsinaujinančia energija (RE100).

Bendrovė paskelbė, kad spartina perėjimą prie atsinaujinančiosios energijos visuose gamybos procesuose ir kad atsinaujinanti energetika yra labai svarbi jos tvaraus vystymosi planui, kuriuo siekiama užtikrinti ilgalaikį energetinį atsparumą bei sumažinti poveikį aplinkai.

Anksčiau Čanthaburio provincijos ūkis naudojo maždaug 80 proc. atsinaujinančios energijos, kuriai gauti naudotas vištų dedeklių mėšlas. Dabar, integravus saulės energiją ir optimizavus biodujų gamybą, galutinai pereita prie atsinaujinančios energetikos. Dėl šios investicijos „CP Foods“ gavo pirmąjį RE100 ūkio sertifikatą, praneša wattagnet.com.

Įgyvendino įsipareigojimus

„CP Foods“ kiaušinių verslo vadovas Somkid Wannalukkhee pakomentavo, kad bendrovė visuose savo ūkiuose įdiegė biodujų sistemas ir toliau ketina įgyvendinti savo įsipareigojimą naudoti 100 proc. atsinaujinančios energijos.

Šio ūkio savininkas 2023 m. įrengė papildomą 360 kWp saulės energijos sistemą ant stogo ir išmaniąją energijos valdymo sistemą. Pastaroji leidžia efektyviai naudoti energiją iš biodujų ir saulės energijos, taip sumažinant priklausomybę nuo išorinės energijos.

Dabar ūkis kompensuoja daugiau nei 165 500 tonų CO2 per metus. „CP Foods“ siekia atkartoti RE100 modelį savo veikloje visoje šalyje. Kaip skelbia „Bangkok Post“, ši transformacija įkūnija koncepciją „Atliekos tampa verte“, kai žemės ūkio atliekos paverčiamos švaria energija ir panaikinama išorinė tarša.

„CP Foods“ inžinerijos vadovas Peerapongas Krinchai sakė: „Mūsų vizija – tapti pasaulio virtuve. Esame įsipareigoję aplinkosaugai, daugiausia dėmesio skiriame efektyviam energijos valdymui ir gausių, tvarių alternatyvių energijos šaltinių naudojimui. Pasauliniu mastu tvirtai siekiame nulinio grynojo anglies pėdsako, iki 2050 m. ženkliai sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą ir intensyvinti atsinaujinančiosios energijos naudojimą“.

Tendencijos

Pagrindiniai atsinaujinantys energijos šaltiniai yra hidroenergija, biokuras (maisto ir komunalinės atliekos, biodujos), vėjo ir saulės energija. Šiuo metu daugiausiai žaliosios energijos pasaulyje yra pagaminama iš hidroenergijos.

Per pastaruosius metus atsinaujinančios energijos naudojimas Europoje ir pasaulyje toliau sparčiai augo. 2023 m. atsinaujinantys šaltiniai sudarė tik apie 40 proc. visos elektros energijos gamybos Europos Sąjungoje, o kai kuriose šalyse, tokiose kaip Danija ar Portugalija, šis rodiklis viršijo 60 proc. ribą. Pasauliniu mastu vėjo ir saulės energija taip pat tapo dominuojančiomis investicijų kryptimis, ypač Kinijoje, JAV ir Indijoje, skelbia greenup.lt.

Europos Sąjungoje per pastaruosius penkerius metus vėjo ir saulės energijos gamyba padvigubėjo, o iškastinio kuro naudojimas sumažėjo.

Lietuvoje atsinaujinantys energijos šaltiniai sudarė apie 30 proc. visos elektros gamybos, su ambicija iki 2030 m. pasiekti 50 proc. Be to, Lietuva siekia, kad iki 2050 m. šalies energetikos sektorius būtų visiškai neutralus anglies dvideginio atžvilgiu

Kinija šiuo metu yra didžiausia pasaulyje atsinaujinančios energijos gamintoja, per pastaruosius trejus metus į vėjo ir saulės elektrinesą investavusi daugiau nei 500 mlrd. dolerių.

Parengė Ričardas Čekutis