Pasak jos, metų pradžioje nedarbo lygis buvo aukštesnis – sausį siekė 9,4 proc., vasarį – 9,2 proc., tačiau situacija pradėjo sparčiai gerėti artėjant rudeniui. Rugsėjį ir spalį registruotas nedarbas sumažėjo iki 7,3–7,4 proc. – tai buvo žemiausi praėjusių metų rodikliai.
Lyginant su ankstesniais metais, 2025-ieji išsiskyrė gana aktyvia darbo rinka. Nors darbdaviai pateikė šiek tiek mažiau laisvų darbo vietų, tačiau daugiau gyventojų įsidarbino.
„Tai rodo, kad rinka gebėjo prisitaikyti prie besikeičiančių ekonominių sąlygų, o darbdaviai ieškojo darbuotojų labiau tikslingai“, – pastebi pašnekovė.
Nepaisant viešojoje erdvėje girdimų kalbų apie įmonių sunkumus bei įvykusius bankrotus, masinių atleidimų Kėdainiuose 2025 metais, UŽT Šiaulių klientų aptarnavimo departamento direktorės teigimu, nefiksuota. Anot jos, tarnyba pernai gavo vieną pranešimą apie grupės darbuotojų atleidimą iš Kėdainių rajone veikusios įmonės AB „Saguva“, vykdžiusios siuvimo paslaugas. Įmonė pranešė apie 38 darbuotojų atleidimą.
„Kėdainių klientų aptarnavimo skyriuje registravosi 5 šios įmonės darbuotojai, šiuo metu registruoti 4 asmenys, kuriems teikiamos integracijos į darbo rinką paslaugos. Taigi didelio neigiamo poveikio bendrai rajono darbo rinkai šis atvejis neturėjo“, – sako V. Ignotienė.
Vertinant darbdavių aktyvumą, praėjusiais metais Kėdainių rajone buvo pateiktos 2547 laisvos darbo vietos (2024 m. – 2814). Kaip vardija pašnekovė, daugiausia darbo pasiūlymų registruota apdirbamosios gamybos, didmeninės ir mažmeninės prekybos, administracinės ir aptarnavimo veiklos, statybos bei žemės ūkio sektoriuose.
Ir nors darbo pasiūlymų skaičius šiek tiek sumažėjo, įsidarbinusių asmenų skaičius augo.
„2025 metais darbą rado 3580 rajono gyventojų, tai yra apie 2 proc. daugiau nei 2024 metais“, – pabrėžia direktorė.
Anot jos, tai leidžia teigti, kad darbo rinka išliko aktyvi, o dalis įmonių sėkmingai užpildė turimas pozicijas.
Kalbėdama apie didžiausius iššūkius darbdaviams, V. Ignotienė atkreipė dėmesį, jog jie išliko tie patys, kaip ir ankstesniais metais – tinkamos kvalifikacijos darbuotojų paieška. Taip pat aktualūs darbuotojų kaitos valdymo ir konkurencijos su didesniais miestais klausimai.
„Darbdaviams vis dažniau tenka investuoti į naujų darbuotojų mokymą, darbo vietų pritaikymą ir lankstesnių darbo sąlygų siūlymą siekiant išlaikyti esamus darbuotojus ir pritraukti naujus“, – sako V. Ignotienė.
Jos teigimu, didžiausias darbuotojų trūkumas 2025 metais buvo juntamas apdirbamosios gamybos, statybos, didmeninės ir mažmeninės prekybos bei administracinės ir aptarnavimo veiklos sektoriuose. Labiausiai trūko maisto produktų rūšiuotojų, mėsininkų ir giminiškų profesijų darbininkų, maisto ir panašių produktų gamybos mašinų operatorių, elektros inžinierių, baldų apmušėjų, statybininkų, sandėliavimo tarnybos darbuotojų, suvirintojų bei virėjų.
Darbuotojų trūkumas jaučiamas ir švietimo srityje – trūksta pagrindinio ir vidurinio ugdymo mokytojų bei specialiųjų ugdymosi poreikių mokinių mokytojų. Vis dėlto, kaip pažymi pašnekovė, ši problema aktuali visai šalies darbo rinkai, todėl Kėdainiai šiuo atžvilgiu nėra išimtis.
Kalbant apie darbo sąlygas ir atlyginimus, pokyčiai priklausė nuo sektoriaus. Gamybos ir statybos srityse atlyginimai augo sparčiau, tuo tarpu paslaugų sektoriuje augimas buvo saikingesnis.
„Vidutinis darbo užmokestis bruto Kėdainių rajone siekia 1459 Eur“, – nurodo V. Ignotienė. Didžiausi vidutiniai siūlomi atlyginimai fiksuojami elektros ir dujų tiekimo, finansų ir draudimo, profesinėje–techninėje veikloje bei transporto sektoriuose, kur dažniausiai reikalinga aukšta kvalifikacija ir techninės kompetencijos.
Paklausta, kokiomis nuotaikomis pasitikome 2026-uosius, pašnekovė pasidžiaugia stabilumu. 2026 metų sausio 1 dieną Kėdainių rajone bedarbio statusu buvo registruoti 2399 asmenys – tai 6 proc. (173 asmenimis) mažiau nei prieš metus. Registruotas nedarbas metų pradžioje siekė 8,5 proc., kai šalies vidurkis buvo 8,7 proc.
„Tai rodo, kad rajono darbo rinka išlieka gana atspari sezoniniams svyravimams. Todėl į naujus metus žengiame gana stabiliai – nors iššūkių išlieka, tačiau situacija nėra blogėjanti“, – teigia direktorė.
Kalbėdama apie planuojamus masinius darbuotojų atleidimus ar įmonių bankrotus, V. Ignotienė patikina, jog šiuo metu UŽT nėra gavusi pranešimų apie planuojamus grupės darbuotojų atleidimus Kėdainių rajone. Darbdaviai taip pat neinformuoja apie didesnio masto atleidimus. Situacija stebima nuolat, palaikomi aktyvūs ryšiai su įmonėmis.
Prognozės 2026 metams, pasak V. Ignotienės, yra atsargiai optimistinės. Tikimasi, kad darbo rinka išliks gana aktyvi, tačiau daug kas priklausys nuo bendros ekonominės situacijos, energetikos kainų, eksporto rinkų ir investicijų tempo.
„Darbdaviai planuoja veiklas atsargiai, tačiau dauguma jų orientuojasi į veiklos stabilizavimą, o ne į masinį darbuotojų skaičiaus mažinimą“, – stebimą situaciją komentuoja direktorė.
Lengviausia įsidarbinti, pasak pašnekovės, turėtų būti asmenims, turintiems technines ir inžinerines kompetencijas – gamybos operatoriams, mechanikams, elektrikams, suvirintojams, taip pat statybos sektoriaus specialistams. Paklausa išliks transporto, logistikos, žemės ūkio bei kai kuriose paslaugų srityse.
Tuo metu sunkiau įsidarbinti gali būti žmonėms, neturintiems profesinės kvalifikacijos, turintiems ribotas skaitmenines ar socialines kompetencijas, taip pat vyresnio amžiaus asmenims, jei jie neturi galimybių persikvalifikuoti ar atnaujinti įgūdžių.
Apžvelgdama ir vertindama Kėdainių darbo rinką kitų panašaus dydžio Lietuvos miestų kontekste, V. Ignotienė sako, kad rajonas atrodo gana stabiliai ir konkurencingai. Čia veikia stiprus pramonės sektorius, generuojantis nemažą dalį darbo vietų, taip pat išvystyta žemės ūkio ir paslaugų infrastruktūra.
„Nedarbo rodikliai yra artimi šalies vidurkiui, o kai kuriais laikotarpiais netgi geresni, todėl galima teigti, kad Kėdainiai išlaiko patrauklumą tiek darbdaviams, tiek darbo ieškantiems asmenims“, – apibendrina Užimtumo tarnybos atstovė.
Goda IVAŠKEVIČIŪTĖ / RINKOS AIKŠTĖ