Kiekviena grybo rūšis privalo turėti savo „pasą“

Pirmiausia mikologas aptinka grybą, kuris skiriasi nuo bet kurios žinomos rūšies morfologiniais ar anatominiais požymiais (kartais dar cheminiais ir ekologiniais), kuriuos aprašo, palygina su visų panašių, jau žinomų grybų rūšių požymiais.

Aprašas turi būti iliustruotas. Jei pakanka medžiagos ir ji pakankamai nauja, išskiriamos DNR sekos ir sudaromas filogenetinis medis, kuriame matyti rūšies pozicija ir giminingumas žinomoms rūšims. Tada pagal taisykles, numatytas Tarptautinio dumblių, grybų ir augalų nomenklatūros kodekse, naujai rūšiai suteikiamas vardas ir viskas publikuojama pripažintame žurnale ar knygoje. Tai svarbiausias, bet ne pagrindinis darbas.

Pagrindinis dalykas – kiekviena grybo rūšis privalo turėti savo „pasą“ ir „asmens kodą“, be kurių nebus įmanoma paskelbti ar publikuoti naują rūšį. Grybo rūšies „asmens kodas“ yra MycoBank duomenų bazės suteikiamas numeris, o „pasas“ yra pavyzdys, pagal kurį rūšis buvo aprašyta. Tas pavyzdys vadinamas holotipu, kuris saugomas tik pripažintose kolekcijose, o rūšių holotipai yra svarbiausia bet kurios kolekcijos dalis, kuri saugoma ypač rūpestingai. Ištikus įvairioms nelaimėms (pvz., karas, gaisras, potvynis ir kt.), kolekcijos gali žūti, todėl apsidraudžiant išskiriami holotipo dublikatai – izotipai, kurie atiduodami saugoti į kitas pripažintas kolekcijas.

Per kelis dešimtmečius Gamtos tyrimų centro mikologai vieni ar bendradarbiaudami su kolegomis aprašė per trisdešimt naujų grybų rūšių. Nemažos dalies šių rūšių holotipai saugomi Gamtos tyrimų centro Botanikos instituto herbariumo (tarptautinė santrumpa – BILAS) grybų kolekcijoje. Joje yra apie 90 000 įvairių grybų pavyzdžių, kurių kiekvienas turi nemažą taksonominę, aplinkosauginę ir istorinę vertę, tačiau kolekcijos širdis ir didžiausias, niekuo nepakeičiamas nacionalinis turtas yra holotipai.

Gamtos tyrimų centro fotoinformacija

Titulinėje nuotr. – 2017 m. aprašyta grybų rūšis Calycina alstrupii Suija & Motiej., Phytotaxa