Paprastam piliečiui sudėtinga suvokti politikų ir biurokratų sprendimus bei siekius. Štai po Aplinkos ministerijos (AM) „stogu“ esanti Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) neseniai norėjo visas su valstybine žeme susijusias paslaugas perkelti tik į internetą – matyt, kad žmonės nekvaršintų galvos darbuotojams ir patys susitvarkytų reikalus. Bet greitai teko persigalvoti ir dar palikti ir įprastą – popierinį – būdą prašymui pateikti. Vienas iš perėjimo į skaitmenizavimą argumentų – nūdienos poreikis. Tačiau kitu atveju – dėl sklypų ribų nustatymo – norima saugoti fizinius riboženklius, o už jų praradimą bausti žemių savininkus, nors dabar sklypų ribas galima nustatyti ir skaitmeniniu būdu.
VTPSI pranešė, kad nuo šių metų liepos mėnesio įsigaliojo pokyčiai, susiję su žemės sklypų ribų ženklinimu – nustačius pažeidimą, iš karto privaloma pradėti administracinio nusižengimo tyrimą. Nors iki šiol dėl netinkamai įrengtų ar sunaikintų riboženklių dažniausiai būdavo apsiribojama raštišku įspėjimu, kai asmeniui būdavo nurodoma susitvarkyti. Dabar raštiško įspėjimo galimybės nebeliko – iškart gresia nuobauda.
Svarbu tai, kad žemės savininkai ir naudotojai patys atsakingi už tai, kad jų sklypų ribos būtų aiškiai pažymėtos, o riboženkliai – tinkamai įrengti bei saugomi. „Riboženkliai turi būti aiškiai matomi ir tiksliai sutapti su sklypo kadastro duomenimis. Jei jie sunaikinti, pažeisti ar pasislinkę – būtina juos atstatyti. Tą gali padaryti tik matininkas, turintis galiojantį NŽT pažymėjimą. Savarankiškai ženklinti ar perkelti riboženklių negalima“, – perspėjo VTPSI.
Vilniaus rajono ūkininkų asociacijos (VRŪA) vadovas Veslav Spiridovič „Ūkininko patarėjui“ sakė, kad apie tokius pokyčius girdėjo, bet labiau į tai dar nesigilino. Visgi greičiausiai tai teks padaryti, nes Vilniaus rajone yra daug mažų sklypelių, taigi ir dėl riboženklių gali kilti nemažai problemų.
„Pas mus yra dirbamų laukų, sudarytų iš nedidelių sklypų, bet riboženklių ten nėra, patys matininkai jų neįsmeigė. Jeigu kontrolieriai sumanytų patikrinti, tai, įsigaliojus naujai tvarkai, matyt, būtų nemažai įspėjimų, o gal ir baudų. Viską skaitmenizuojame, bet čia norime įsikibę laikytis riboženklių. Kam to reikia?“ – pečiais gūžčiojo VRŪA vadovas.
V. Spiridovič užsiminė žinantis ne vieną atvejį, kai metalinius riboženklius susirinko metalo rinkėjai, tokių „uždarbiautojų“ apstu ir kituose kraštuose. „Žemės savininkai riboženklių specialiai nenaikina, tačiau lieka kalti, jeigu jų nelieka. Už ką tada bausti savininkus?“ – svarstė pašnekovas.
Gal taip norima surinkti daugiau baudų? „O gal čia yra proga ūkininkams „atsilyginti“ už mitingus?“ – šyptelėjo V. Spiridovič ir pridūrė, kad dėl biurokratijos gniaužtų vėl gali tekti važiuoti į sostinę mintinguoti, jeigu dialogo ir argumentuotų aiškinimų niekas nenori girdėti.
VTPSI atstovai redakcijai aiškino, kad nuo 2025 m. liepos 1 d. įsigaliojo Seimo priimti Administracinių nusižengimų kodekso (ANK) pakeitimai, iš kurių vienas svarbiausių – pasikeitusi tvarka, kaip vertinami atvejai, kai žemės savininkai ar naudotojai nesiima veiksmų atkurti sunaikintus ar sugadintus riboženklius – iš karto gali būti skiriama bauda. Jeigu kontrolieriai pirmą kartą užfiksuos pažeidimus dėl riboženklių, tai jau bus administracinis nusižengimas. Anksčiau administracinio nusižengimo tyrimas pagal ANK būdavo pradedamas tokiu atveju, jeigu raštiškai įspėtas asmuo per nustatytą laiką nesusitvarkydavo.
Pagal atnaujintą ANK 112 straipsnį, už šį pažeidimą gali būti skiriamas įspėjimas arba bauda nuo 70 iki 140 Eur; jei pažeidimas padarytas pakartotinai – bauda nuo 140 iki 280 Eur.
VTPSI akcentavo, kad šiuo pokyčiu siekiama stiprinti prevenciją ir užtikrinti, kad žemės savininkai ar naudotojai atsakingai prižiūrėtų riboženklius, kurie svarbūs aiškiam žemės naudojimui, nuosavybės ribų apsaugai ir konfliktų prevencijai.
Seimo Kaimo reikalų komiteto narys Bronis Ropė ŪP sakė prieštaravęs, kad iš teisės akto būtų eliminuota anksčiau buvusi galimybė žemių savininkus ar naudotojus pirmiausia raštu įspėti dėl riboženklių atstatymo. „Anksčiau buvo parašyta, kad kontrolierius, nustatęs, jog nėra riboženklio, parašo savininkui nurodymą, per kiek laiko jis turi susitvarkyti. Ir jeigu savininkas to nepadaro, tada taikomas įspėjimas arba bauda.
Tokia tvarka pakankamai normaliai veikė, buvo galima išsiaiškinti, kodėl riboženklio nėra, kas dėl to kaltas ir pan. Juk riboženklis paprastai tarnauja keliems savininkams – dviem, trims ar net keturiems, todėl gali būti įvairių situacijų. Kadangi riboženklių priežiūros pareiga buvo perduota VTPSI, Teisės ir teisėtvarkos komitetas siūlė suvienodinti visų teisės aktų reikalavimus ir kad nebūtų rašinėjama, o iš karto taikoma nuobauda – įspėjimas ar bauda“, – aiškino parlamentaras.
B. Ropė teigė dėstęs ir kitus motyvus, tačiau į juos nebuvo atsižvelgta, tik patikinta, kad rudenį bus keičiami kiti teisės aktai, kurie ir turėtų išspręsti keliamas problemas. „Bausti reikia ne žemių savininką, o kaltininką. Gal riboženklį važiuodamas nustūmė koks greideris ar didžiulis miškavežis? Kitas mano pasiūlymas – iš viso atsisakyti riboženklių, nes yra sklypų koordinatės, todėl riboženklis yra perteklinis dalykas. Jų praktiškai nėra namų valdose, nors jie ten turėtų būti“, – pastebėjo Seimo narys.
VISAS STRAIPSNIS ČIA, 2025 m. liepos 29 d. numeryje!
Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją
arba popierinę: ukininkopatarejas.lt,
arba susisiekus el. paštu: platinimas@ukininkopatarejas.lt, tel. +370 603 75 963.
Taip pat leidinio prenumerata priimama per www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt
bei Perlo terminaluose.
Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.