Donaldo Trumpo administracija nori apriboti dirbamos žemės pirkimą, ypač piliečiams iš vadinamųjų priešiškų valstybių. Tai turėtų labiausiai paveikti Kiniją, kurios investuotojai supirkinėjo JAV žemes.
Pasak JAV Žemės ūkio departamento (USDA), Kinijos piliečiams bei bendrovėms priklauso 265 000 akrų (maždaug 107 000 hektarų) Amerikos dirbamos žemės. Tai gali atrodyti nedaug, atsižvelgiant į tai, kad 436 milijonai hektarų Jungtinių Valstijų yra naudojama žemės ūkio reikmėms. Tačiau nuogąstaujama, jog Kinijai priklausanti žemė dažnai yra netoli karinių objektų.
Nenuostabu, kad Žemės ūkio ir Gynybos departamentai dabar glaudžiai bendradarbiauja, siekdami apsaugoti JAV žemės ūkio suverenitetą nuo priešiškos įtakos, kaip teigiama JAV Gynybos departamento pranešime.
Žemės ūkio sekretorė Brooke Rollins paaiškino pirmąjį vadinamojo Nacionalinio ūkių saugumo veiksmų plano punktą: „Pirmasis iš septynių punktų yra užtikrinti ir apsaugoti Amerikos dirbamos žemės nuosavybę, aktyviai įtraukiant visus vyriausybės lygmenis, kad būtų imtasi skubių teisėkūros ir vykdomųjų veiksmų, siekiant uždrausti Kinijos piliečiams bei kitiems užsienio priešininkams pirkti Amerikos dirbamą žemę“.
Kitaip sakant, tai apima draudimą priešiškų valstybių, kuriomis JAV laiko Kiniją, Iraną, Rusiją ir Šiaurės Korėją, gyventojams pirkti ar nuomoti dirbamą žemę, taip pat turėti maisto perdirbimo įmonių. Pasak USDA vadovės, iš dalies tai apima ir prezidento valdžios panaudojimą, siekiant susigrąžinti JAV dirbamą žemę, kuri dabar priklauso priešiškų valstybių piliečiams.
Įgyvendindama Nacionalinį ūkių saugumo veiksmų planą, USDA nuo šiol bendradarbiaus su valstijų ir kongreso partneriais, kad imtųsi reikiamų veiksmų, siekdama nutraukti tiesioginį ar netiesioginį Amerikos žemės ūkio paskirties žemės pirkimą, kurią vykdo susirūpinimą keliančių šalių piliečiai.
Gynybos sekretorius Pete'as Hegsethas apibendrino problemos rimtumą: „Kaip asmuo, atsakingas už Gynybos departamento vadovavimą, noriu žinoti, kam priklauso žemė aplink mūsų bazes ir strateginius objektus, ir noriu suprasti, kodėl užsienio subjektai, užsienio įmonės ar užsienio asmenys perka žemę aplink šias bazes.“
Pasak P. Hegsetho, aprūpinimas maistu, energetinis tiekimas ir vandens ištekliai yra nacionalinio saugumo dalis.
P. Hegsethas USDA vadovei sakė, kad Nacionalinis ūkių saugumo veiksmų planas padės Gynybos departamentui pagerinti JAV bazių saugumą.
„Jūsų planas padeda mums tai išspręsti“, – sakė gynybos sekretorius. – „Džiaugiamės galėdami su jumis bendradarbiauti. Dėkojame už jūsų vadovavimą. Praneškite mums apie viską, ką galime padaryti, ir visa tai yra Amerikos bei šalies piliečių saugumo užtikrinimo dalis. Pagaliau, tai diktuoja sveikas protas.“
Jungtinės Valstijos anksčiau bandė riboti žemės pirkimą, pavyzdžiui, 1978 m. priimdamos Žemės ūkio užsienio investicijų atskleidimo įstatymą (AFIDA), pagal kurį užsienio bendrovės turėjo pranešti apie žemės ūkio paskirties žemės įsigijimą Jungtinėse Valstijose. Šie duomenys kaupiami metiniame leidinyje, kuriame nurodomas užsienio subjektų valdomos pasėlių, ganyklų, miškų ir kitų rūšių žemės ūkio paskirties žemės plotas.
Bendrovė „Syngenta“ jau susidūrė su sunkumais šiame kontekste. Dar 2017 m. ją įsigijo Kinijos valstybinė bendrovė „ChemChina“. Arkanzaso valstija 2023 m. pasinaudojo įstatymu ir, remdamasi nacionalinio saugumo problemomis, įpareigojo „Syngenta“ parduoti 160 akrų (65 hektarus) dirbamos žemės. Žemė daugiausia buvo naudojama sėklų tyrimams.
Beje, vienas didžiausių privačių žemės savininkų JAV (užima 85 vietą iš 100) yra Šanchajuje gimęs Tianqiao Chenas.
Remiantis „Land Report“ informacija, jam priklauso beveik 200 000 akrų (81 000 hektarų). Palyginimui – Billui Gatesui priklauso 275 000 akrų (111 000 hektarų).
O 2025 m. didžiausias Amerikos žemės savininkas buvo Redas Emmersonas, kuris su šeima per savo medienos gaminių įmonę „Sierra Pacific Industries“ valdo 2 440 000 akrų (987 432 ha) žemės Kalifornijoje, Oregone ir Vašingtone.
Parengė Ričardas Čekutis