Klaipėdos universiteto doktorantė – pirmoji Lietuvoje įvertinta prestižiniu UNESCO apdovanojimu

Džiaugiasi netikėtu įvertinimu

KU rektorius prof. dr. Artūras Razbadauskas sako, kad šis įvertinimas reikšmingas visai KU bendruomenei. Jis parodo, kad tarptautinis bendradarbiavimas veikia ir duoda konkrečius rezultatus: doktorantės tyrimą kuravo mokslininkai iš Vokietijos. „Toks įvertinimas yra puikus pavyzdys, kaip aistra darbui, studijoms ir mokslui priveda iki tarptautinių laimėjimų. Džiaugiuosi, kad Klaipėdos universitetas tapo svarbiu atspirties tašku kelyje į tarptautinį pripažinimą“, – sakė prof. dr. A. Razbadauskas.

Pati mokslininkė neslepia – žinia apie laimėjimą buvo netikėta. „Kai teikiau paraišką, visiškai nesitikėjau. Mane paskatino Jūros tyrimų instituto profesorius Sergej Olenin ir UNESCO sekretoriatas. Bet iki šiol niekas iš Lietuvos nebuvo apdovanotas, tad nesitikėjau. Kurį laiką buvo net sunku suvokti, kas iš tiesų įvyko“, – prisipažįsta Laura.

Jai šis įvertinimas svarbus ne tik profesine prasme. Duomenų analizavimą ir publikacijų rašymą teko derinti su motinyste. „Visą šį laiką auginau mažą vaiką. Daugiausiai dirbau vakarais ir naktimis – užmigdau vaikelį ir sėdu prie tyrimo“, – prisimena doktorantė.

Šiuo metu Laura baigia doktorantūros studijas KU ir kartu dirba vyriausiąja biologe Lietuvos jūrų muziejuje. UNESCO skirtas apdovanojimas taps reikšminga parama tolesniems jos ir kolegų tyrimams.

Stebėjo reabilituotus pilkuosius ruonius

Tyrimo metu palydoviniais siųstuvais buvo stebimi 30 Baltijos jūros gyvūnų reabilitacijos centre slaugytų pilkųjų ruonių jauniklių. „Pavasarį pajūryje dažnai randami nusilpę pilkųjų ruonių jaunikliai, kurie greičiausiai išlipa į krantą numirti, nes jau būna labai išsekę, sergantys. Jūrų muziejus juos reabilituoja. Kai jie pasveiko, priaugo pakankamai svorio paleidimui, mes jiems prie kailio priklijavome siųstuvus“, – pasakoja L. Lupeikaitė-Kuncienė. Anot jos, tai mokslininkų plačiai taikoma praktika stebint jūrinius žinduolius, kadangi keisdami kailį jie saugiai atsikrato ir siųstuvo.

„Paleidžiame ruonius jūroje iš laivo, maždaug 20 km nuo pakrantės. Tada nuotoliniu būdu gauname duomenis apie tai, kur ir kokiu laiku jie yra, koks gylis, ar jie krante, ar vandenyje“, – sako mokslininkė.

Pilkieji ruoniai – saugoma rūšis. Todėl pasak L. Lupeikaitės-Kuncienės, jos tyrimo duomenys svarbūs siekiant ruonius apsaugoti. Jie pasitarnaus ir kitiems tyrėjams. „Kai matai ir žinai, kaip elgiasi plėšrūnas, tai gali labai daug sužinoti, kas apskritai vyksta Baltijos jūroje. Jei žinome, kad ruonis išlipa naktį į krantą, tai turbūt dieną jam yra daug geresnės sąlygos medžioti. Viskas ekosistemoje labai susiję“, – sako mokslininkė.

Tyrimas domino daugelį

L. Lupeikaitė-Kuncienė teigia, kad tyrimo temą pasirinkti buvo lengva. Reabilituotų gyvūnų likimas domina tiek centro darbuotojus, tiek ir visuomenę. „Anksčiau Baltijoje apie reabilituotų ruonių adaptaciją praktiškai nieko nebuvo žinoma. Dabar jau matome, kad didžioji dauguma paleistų gyvūnų sėkmingai prisitaiko. Be to, sužinojome daug naujo apie jų elgseną – nardymą, medžioklės strategijas, nukeliaujamus atstumus ir išlipimo į krantą ypatumus,“ – teigia mokslininkė.

Ji džiaugiasi savo mokslinį kelią pasirinkusi Klaipėdos universitete. L. Lupeikaitė-Kuncienė pripažįsta kadaise bakalauro studijomis susiviliojusi ne tiek dėl čia siūlomų stiprių studijų programų, kiek dėl to, kad šalia yra jūra. Tačiau savo pasirinkimo nesigaili: „Klaipėdos universitetas manęs niekada nenuvylė. Dabar jei tektų rinktis, skirčiau daugiau dėmesio, kad Klaipėdos universitetas yra labai stiprus jūriniuose tyrimuose. Ryšys su Jūros tyrimų institutu, ten dirbančiais specialistais ir visa universiteto bendruomene man yra labai svarbus. Doktorantūra čia stipri, o žmonės visada pasirengę padėti“, – sako L. Lupeikaitė-Kuncienė.

Klaipėdos universiteto informacija

Alfonso Mažūno nuotr.