Kaunas +16,7 °C Mažai debesuota
Trečiadienis, 15 Lie 2026
Kaunas +16,7 °C Mažai debesuota
Trečiadienis, 15 Lie 2026




Klimato kaita ir vasaros audros: ką rodo moksliniai tyrimai?

2026/06/26


Padidink tekstą

Pastaruoju metu vis dažniau stebimi intensyvūs lietūs, stiprūs vėjai ir smarkios vasaros audros Lietuvoje kelia klausimą: ar tai atsitiktinumas, ar ilgalaikė tendencija? Moksliniai duomenys rodo, kad ryšys su klimato kaita yra tiesioginis. Augant vandenynų ir atmosferos temperatūrai, didėja vandens garų kiekis atmosferoje, kuris neretai lemia didesnį ir dažnesnį atmosferos nestabilumą. Dėl padidėjusio nestabilumo susidaro aukštyneigiai konvekciniai oro srautai, kurie vasarą skatina lietaus bei vėjo ekstremaliųjų reiškinių formavimąsi.

Lietuvoje smarkios vasaros audros apibrėžiamos pagal šiuos požymius: stiprus vėjas (≥ 15 m/s), intensyvūs krituliai (≥ 15 mm per ≤ 12 val.), kruša arba ledėkai bei perkūnija. Nors Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba (LHMT) savo 2024 m. ataskaitoje nurodo, kad per 1961–2023 m. laikotarpį stichinio ir katastrofinio vėjo bei kritulių atvejų skaičius statistiškai reikšmingai nepakito, tačiau pavojingo vėjo (15–27 m/s) pasikartojimas reikšmingai didėja – 1,7 atvejo per 10 metų. Kiti tyrimai rodo, kad per 1961–2020 m. laikotarpį Lietuvoje padaugėjo dienų, per kurias iškrenta daugiau nei 20 mm kritulių – nuo 1 iki 7 dienų per metus. Taigi, nors klimatinė kritulių norma kito nedaug, jų intensyvumas akivaizdžiai didėja. Tyrimai, vertinantys kompleksinių ekstremalaus vėjo ir lietaus reiškinių pasikartojimą rytinėje Baltijos regiono dalyje, atskleidė, kad pastaraisiais dešimtmečiais – lyginant su 1950–1969 m. – vasaros metu statistiškai reikšmingai padaugėjo tokių reiškinių pietvakarių ir vidurio Lietuvoje, ir jų formavimasis dažniausiai buvo susijęs su pietiniais ciklonais.

Keičiantis klimatui, keičiasi ir atmosferos cirkuliacijos poveikis ekstremiesiems reiškiniams regione. Vasarą šiltus ir saulėtus orus atneša aukšto slėgio sistemos, blokuodamos vakarų oro srautą. Anticiklono judėjimo greitis ir trajektorija tiesiogiai priklauso nuo atmosferos sraujymės stiprumo. Dėl sparčiai šylančios Arkties (angl. Arctic Amplification) mažėja temperatūros skirtumas tarp polių ir pusiaujo, o tai susilpnina sraujymę. Todėl lėtai judantys anticiklonai užstringa regione, sukeldami ekstremalius karščius – kelios saulėtos dienos taip virsta kelių savaičių karščio banga. Karščio bangos pabaigoje anticikloninę cirkuliaciją keičia cikloniniai dariniai, atnešantys vėsesnius orus. Tačiau kadangi bendra atmosferos temperatūra yra padidėjusi, santykinai vėsios oro masės yra vidutiniškai šiltesnės ir drėgnesnės nei tokios pačios oro masės praeityje. Kai vėsi ir drėgna oro masė susiduria su įšilusia aplinka, šaltojo fronto zonoje susidaro didesnis nestabilumas ir stipresni konvekciniai srautai – tai ir lemia škvalo, gausių kritulių bei krušos formavimąsi.

Vasarą daugiausiai žalos Lietuvoje pridarančios audros atkeliauja su pietiniais ciklonais, kurie paprastai susidaro virš Viduržemio ir Juodosios jūros. Šioms jūroms šiltėjant, ciklonai formuojasi gilesni ir prisisotina daugiau drėgmės. Dėl susilpnėjusios sraujymės, judėdami į šiaurę link Baltijos regiono, jie lėtėja arba sustoja – tuomet per kelias dienas regione gali prilyti mėnesio ar didesnę kritulių normą. Tokie ciklonai gali sukelti katastrofinius vėjo ir kritulių atvejus bei stiprią perkūniją.

Audrų ir konvekcinių procesų prognozės yra sudėtingos dėl reiškinio mažo mastelio ir stipraus vietinių sąlygų poveikio, todėl mokslininkai pabrėžia didelį rezultatų neapibrėžtumą – juos reikėtų vertinti atsargiai. Visgi pagal ateities klimato šilimo scenarijus manoma, kad konvekcinės audros bei kompleksiniai ekstremalaus vėjo ir lietaus reiškiniai stiprės ir dažnės, nors nevienodai skirtinguose Europos regionuose. Iki šio amžiaus vidurio daugelyje Europos vietovių konvekcinių audrų tikimybė gali padidėti nuo 10 iki 25 proc. Pietinių ciklonų sukeliamos audros taip pat gali stiprėti, nors jų dažnis išliktų panašus.

 

Autorė Vaiga Vyšniauskienė

Gamtos tyrimų centro informacija

Dalintis
2026/07/14

Žymėtojo dyzelino sistema: ar būtini pokyčiai?

Dabartinė žymėtojo dyzelino, skirto naudoti žemės ūkio produktų gamybai, sistema atsidūrė diskusijų centre. Vieni ją vertina kaip pasenusią ir perteklinę, kiti pabrėžia, kad ji išlieka svarbia priemone, užtikrinant lengvatos panaudojimo kon...
2026/07/14

Kęstutis Mažeika: „Visi turime suremti pečius“

Seimo Kaimo reikalų komitetas (KRK) pritarė XXI Vyriausybės programai, kurioje tarp pagrindinių veiklos prioritetų – konkurencingo žemės ūkio ir gyvybingo kaimo kūrimas, bei pasiūlė asociacijų pateiktus siūlymus apsvarstyti ir integruoti į V...
2026/07/14

Vilkų „integracija“ Kalifornijoje vyksta ūkininkų sąskaita

Naivi ir absurdiška idėja, kurią visuomenei primetė vilkų reintrodukcijos šalininkai, sulaukė visiško fiasko: Kalifornijos vilkai puola galvijus kur kas dažniau nei laukinį grobį, o dėl galvijų patiriamo streso ūkininkų nuosto...
2026/07/14

Pieno ūkininkai galės lengviau planuoti ateitį?

Seimas šiandien balsavo dėl vadinamojo „pieno įstatymo“, kuris turėtų užtikrinti sąžiningesnius santykius tarp pieno gamintojų ir perdirbėjų, o tam tikros įstatymo nuostatos savo ruožtu leistų ūkininkams geriau planuoti savo paj...
2026/07/14

Sesuo Gerarda – apie sovietmečio žiaurumus: „Gaudė studentus ir mėtė į sunkvežimius kaip pagalius“

„Kasryt eidama iš bažnyčios į darbą galvodavau, kažin, kiek ilgai aš čia dirbsiu“, – prisimena Elena Šuliauskaitė, sesuo Gerarda, kuri 1973 m. buvo atleista iš tuometinio Vilniaus valstybinio V. Kapsuk...
2026/07/14

Žemės ūkio ministerijai pradeda vadovauti Kęstutis Mažeika

Antradienį Lietuvos Respublikos Seime prisiekė naujasis žemės ūkio ministras dr. Kęstutis Mažeika. Po priesaikos jis oficialiai pradeda eiti žemės ūkio ministro pareigas.
2026/07/14

Liepa – agurkų metas: 2025 m. Lietuvoje užauginta 28 tūkst. tonų

Vasara sunkiai įsivaizduojama be šviežių, traškių agurkų – jų dedame į šaltibarščius, salotas, rauginame, marinuojame ar tiesiog patiekiama prie kasdienių patiekalų. Liepos 14-ąją minimos Agurkų dienos proga ...
2026/07/14

Patvirtinta tvarka, kuri nuo 2027 m. leis vartotojams pasirinkti dinaminius elektros energijos perdavimo tarifus

Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) patvirtino perdavimo sistemos operatoriaus „Litgrid“ teikiamų paslaugų kainų diferencijavimo tvarką. Nustatytos taisyklės, pagal kurias nuo 2027 m. prie perdavimo tinklo prijungti vartot...