Kodėl Lietuvoje galioja bakterinės degligės saugomos zonos statusas?

Dėl didelio ligos pavojingumo Lietuvai itin svarbu išlaikyti saugomos zonos statusą nuo bakterinės degligės. Šis statusas reiškia, kad šalyje taikomi griežtesni augalų įvežimo, prekybos ir kontrolės reikalavimai. Tai mažina ligos plitimo šalies soduose, medelynuose ir viešosiose erdvėse riziką.

Saugomos zonos statusas svar­bus ir šalies ekonomikai. Bakterinė degligė gali sukelti didelių nuostolių sodininkams, medelynams bei dekoratyvinių augalų augintojams. Užkrėstus augalus tenka iškirsti ir sunaikinti, nes veiksmingų registruotų augalų apsaugos produktų nuo šios ligos nėra. Tai reiškia papildomas išlaidas tiek verslui, tiek savivaldybėms ar privačių sodų savininkams.

Į Lietuvą, kaip į bakterinės degligės saugomos zonos statusą turinčią šalį, augalai šeimininkai gali būti įvežami tik laikantis specialių fitosanitarinių reikalavimų, t. y. tokių, kokie taikomi saugomoje zonoje auginamiems augalams. Įvežami augalai privalo turėti augalų pasus, patvirtinančius jų kilmę ir atitiktį saugomoje zonoje keliamiems augalų sveikatos standartams. Tokia kontrolė padeda apsaugoti šalies sodininkystės sektorių bei išlaikyti didesnį pasitikėjimą Lietuvos augintojų produkcija.

Ne mažiau svarbu ir tai, kad saugomos zonos statusas skatina nuolatinę stebėseną bei ankstyvą ligos nustatymą. Kuo anksčiau pastebimi ligos požymiai, tuo didesnė tikimybė sustabdyti jos plitimą ir išvengti didesnės žalos aplinkai bei ūkiams.

Specialistai taip pat ragina atsakingai rinktis augalus viešųjų erdvių apželdinimui ir sodinimui privačiose teritorijose. Pagal ga­limybes, vietoje itin jautrių augalų (pavyzdžiui, gudobelių) rekomenduojama dažniau rinktis alternatyvias dekoratyvinių sumedėjusių augalų rūšis.

„Bakterinės degligės kontrolė yra bendras valstybės institucijų, augintojų ir visuomenės tikslas. Tik nuosekliai laikantis augalų sveikatos reikalavimų ir atsakingai renkantis bei prižiūrint augalus galima sumažinti šios pavojingos ligos plitimo riziką bei išsaugoti Lietuvos sodus ir želdinius ateities kartoms“, – pastebi Valstybinės augalininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktorius Simonas Pusvaškis.

Pastebėjus šios ligos požymius, taip pat kilus papildomiems klausimams, prašome kreiptis į Augalininkystės tarnybos Fitosanitarijos ar regioninį skyrių.

VAT ŽŪM fotoinformacija

Nr. 176/7