Kodėl svarbu pažinti dirvožemį ir kodėl nebeužtenka vien NPK tyrimo?

Dirvožemio sveikatingumo tyrimas

Dirvožemio tyrimai skirti ne tik nustatyti tręšimo normų ar pH sureguliavimo būtinumą, bet ir įvertinti dirvožemio sveikatos būklę ir jo derlumo potencialą. Taip pat atrasti priežastis, kodėl vieni ar kiti mitybos elementai nepasisavinami, nors yra taikomas tręšimas, bei pasiūlomi sprendimai, kaip šias priežastis pašalinti. Dirvožemio sveikatos įvertinimas padės efektyviau naudoti trąšas, sumažinti maisto medžiagų išplovimą, teikti rekomendacijas, kaip palaikyti aktyvią dirvožemio biologiją ir kiek organinių medžiagų kasmet reikėtų papildyti, o kartu didins dirvožemio atsparumą klimato svyravimams ir ilgainiui padės užtikrinti didesnį bei stabilesnį derlių. Tuomet verta pradėti nuo pagrindų – išsamaus dirvožemio sveikatos įvertinimo.

Tai kompleksinis dirvožemio tyrimas, kuris apima fizikinius, cheminius ir biologinius rodiklius bei jų tarpusavio ryšius (žr. 1 pav.). Pagal rezultatus galima ne tik įvertinti esamą dirvožemio būklę, bet ir suplanuoti konkrečius veiksmus derlingumui didinti.

Dirvožemio fizikinės savybės parodo, ar užtikrinama mitybos medžiagų, vandens ir oro cirkuliacija – ar dirva puri, ar suslėgta, ar gerai praleidžia vandenį, ar linkusi užmirkti. Vertinamas tankis, struktūra ir granuliometrinė sudėtis – tai tiesiogiai susiję su šaknų vystymusi, vandens ir mitybos medžiagų režimu.

Organinė medžiaga ir mikrobiologinis aktyvumas parodo dirvožemio „gyvybingumą“.

Pakankamas organinės ang­lies kiekis lemia geresnį drėgmės sulaikymą, stabilesnę struktūrą ir didesnį atsparumą suslėgimui. C ir N santykis bei mikroorganizmų aktyvumas leidžia spręsti apie organinių medžiagų mineralizaciją ir mitybos medžiagų tiekimą augalams. Šie rodikliai taip pat parodo, kiek azoto per metus bus atpalaiduota iš organinės medžiagos, todėl pagal juos galima planuoti tręšimą.

Mitybos elementai ir jų prieinamumas padeda tiksliai planuoti tręšimą.

Nustatomi suminiai NPK kiekiai ir augalams prieinamos formos (P₂O₅, K₂O, Ca²⁺, Mg²⁺).

Dirvožemio pH, bazių pasotinimas ir katijonų mainų geba parodo, kaip efektyviai dirvožemis „atiduoda“ maisto medžiagas augalams. Nuo to tiesiogiai priklauso dirvožemio derlumas. Kuo didesnė katijonų mainų geba ir kuo labiau dirvožemis prisotintas bazinių katijonų (Ca²⁺, Mg²⁺ ir K⁺), tuo jis derlingesnis ir tuo geriau užtikrinama augalų mityba tiek iš dirvožemio „banko“, tiek iš trąšų.

Kuo skirias ir kodėl tai svarbu?

Atlikę dirvožemio pH tyrimą, mes įvertiname, ar mūsų dirvožemis rūgštus, ar šarminis. Tačiau kuris elementas – kalcis ar magnis – nulėmė šarminį pH, nežinome. Dėl klimato sąlygų ir kritulių kiekio Lietuva patenka į zoną, kurioje iš dirvožemio pirmiausia išsiplauna kalcis. Magnio mūsų dirvožemiuose paprastai netrūksta, be to, papildomai naudojamos ir magnio turinčios trąšos, todėl dažnai nustatomas šio elemento perteklius. Vyraujant didesniam magnio kiekiui dirvožemio sorbcinime komplekse, dirvožemis tampa sunkesnis, susidaro pluta, dirvožemio paviršius skeldėja, taip blogėja dirvožemio aeracinės savybės, dėl to gali pablogėti augalų mityba ir šaknų vystymasis. Esant pakankamam kalcio kiekiui ir išlaikant tinkamą Ca:Mg santykį (žr. 2 pav.) – smėlio dirvožemiuose 3–6:1, o molinguose 8–10:1 – dirvožemis išlieka purus, jame gerai juda maisto medžiagos ir vanduo, o šaknys gali gerai vystytis. Ypač svarbu tai, kad tinkamas Ca:Mg santykis padeda efektyviai panaudoti ir pernešti maisto medžiagas. Pakankamas kalcio kiekis užtikrina dirvožemio sorbcinio komplekso bazių pasotinimą, didesnę katijonų mainų gebą ir padeda išvengti ne tik dirvožemio rūgštėjimo, bet ir toksiško aliuminio bei geležies pertekliaus. Net ir esant tinkamam ar net šarminiam dirvožemio pH, reikėtų įvertinti Ca:Mg santykį ir, jei trūksta kalcio, jį papildyti priemonėmis, kuriose vyrauja kalcis, bet kurios nekeičia dirvožemio pH, pavyzdžiui, gipsu. Klintys tinka dirvožemio kalkinimui ir pH reguliavimui, tačiau Ca:Mg santykiui subalansuoti jos nėra tinkamiausios, nes jų sudėtyje yra ir kalcio, ir magnio.

Tolesni veiksmai ir rekomendacijos

Ūkininkui pateikiami agronomiškai ir ekonomiškai pagrįsti sprendimai bei rekomendacijos dėl maisto medžiagų poreikio, kalkinimo poreikio įvertinimo ir galimybės sudaryti individualų tręšimo, kalkinimo ar tik kalcio papildymo planą. Taip pat teikiamos tikslios rekomendacijos dėl organinių medžiagų papildymo ir ilgalaikių investicijų į dirvožemio derlingumą.

Kam tai aktualu?

Tiek pradedantiesiems ūkininkams, kurie nori susipažinti su savo dirvožemiu, susidaryti 4 metų planą bei ūkininkauti tvariai nuo pat pradžių, tiek patyrusiems – siekiantiems optimizuoti sąnaudas ir išlaikyti dirvožemio našumą ateityje. Šis tyrimas tinka tiek tradiciniams, tiek ekologiniams ūkiams.

LŽŪKT Technologinių paslaugų vyriausioji specialistė Dr. Kristina AMALEVIČIŪTĖ-VOLUNGĖ

LŽŪKT diagramos