Savo rašte Seimui institucija pasiūlė tikslinti tam tikras įstatymo projekto formuluotes, pavyzdžiui, aiškiai įtvirtinti, kad pieno tiekimo sutartyse numatyti rodikliai, pagal kuriuos apskaičiuojama pieno pirkimo kaina, turi būti vieši ar kitokiu būdu prieinami visoms sutarties šalims. Konkurencijos taryba taip pat pastebėjo, jog derėtų tikslinti nuostatas dėl tiesiogiai į perdirbimo įmonę pristatomo pieno supirkimo kainos ir į įstatymo formuluotę įtraukti ne tik pieno pristatymo būdo, bet ir žaliavos kokybės kriterijų.
Konkurencijos taryba teigiamai įvertino įstatymo projekte numatytą teisinio reguliavimo poveikio ex post vertinimą. Anot institucijos ekspertų, iš anksto neįmanoma tiksliai numatyti, kaip pieno supirkimo kainos priemokų ir priedų dydžio ribojimas paveiks pieno rinką, pavyzdžiui, ar sumažėjęs kainodaros lankstumas nelems bendro pieno supirkimo kainų lygio mažėjimo. Tad po kurio laiko, atlikus reglamentavimo poveikio vertinimą, būtų galima svarstyti, ar reikia tobulinti įstatymo nuostatas.
Projekto rengėjams institucija taip pat rekomendavo įvertinti projekto poveikį konkurencijai ir pateikti argumentus, paaiškinančius, kodėl planuojamas reglamentavimas yra būtinas ir proporcingas pasiekti keliamiems tikslams. Įstatymo projektu ne tik nustatomi pagrindiniai pieno kainodaros principai, bet ir apribojamos nesąžiningų praktikų taikymo galimybės, sudarant pieno pirkimo–pardavimo sutartis, bei numatomas draudžiamų veiksmų sąrašas.
Konkurencijos tarybos informacija