Konsoliduota pieno pramonė generuoja didesnį pelną

Nuo 2000 m. JAV pieno pramonė prarado 71 proc. savo ūkių, tačiau pieno gamyba išaugo 38 proc., praneša portalas dairyherd.com.

Akivaizdu, jog Jungtinių Valstijų pieno pramonė sparčiai konsoliduojasi. Pasak „Terrain“ analitikų, iki dešimtmečio pabaigos pieno ūkių skaičius JAV gali nukristi žemiau 20 000. Tuo pačiu metu auga pieno gamyba, o vis didesnę jo dalį sudaro dideli ūkiai.

Ūkių mažiau, pieno – daugiau

Prognozuojama, kad iki dešimtmečio pabaigos pieno ūkių skaičius JAV sumažės dar labiau. Tai didelis pokytis, palyginti su 1992 m., kai šalyje jų buvo daugiau nei 100 000.

2025 m. JAV buvo 23 609 licencijuotos pieninių galvijų bandos. Tai reiškia, kad jų skaičius mažėja vidutiniškai apie 5 proc. per metus.

Tačiau mažėjantį ūkių skaičių lydi pieno gamybos didėjimas. 2025 m. JAV pieno pramonė pagamino 231,7 mlrd. svarų pieno – 54 proc. daugiau nei 1992 m.

Gamyba padidėjo, nepaisant to, jog tuo pačiu metu neliko maždaug 190 000 karvių ir buvo prarasta beveik 108 000 ūkių.

Gamyba – dideliuose ūkiuose

USDA žemės ūkio surašymo duomenys rodo, kaip stipriai gamyba sutelkta didžiausiuose ūkiuose. Pusė JAV pieno ūkių turi mažiau nei 100 karvių, tačiau jie sudaro tik 4 proc. pieno pardavimų.

Tuo tarpu ūkiai, kuriuose laikoma bent 2500 karvių, sudaro tik 4 proc. visų ūkių, tačiau jiems tenka 45 proc. pieno pardavimų JAV.

Sektoriaus struktūros pokytis pirmiausia susijęs su sąnaudomis ir masto ekonomija – maži ūkiai (iki 100 karvių) turi didesnę problemą paskirstyti fiksuotas sąnaudas, o didelę darbo sąnaudų dalį sudaro šeimos darbas.

Dideli ūkiai, ypač turintys daugiau nei 1000 karvių, gali geriau išnaudoti samdomą darbo jėgą, automatizavimą ir pažangias technologijas. Tai leidžia fiksuotas išlaidas paskirstyti didesniems gamybos kiekiams.

Priklausomybė nuo neapmokamo darbo

Maži ūkiai neproporcingai priklauso nuo neapmokamo šeimos darbo. Mažiems ūkiams, turintiems mažiau nei 100 karvių, tai paprastai sudaro 90 % visų darbo sąnaudų. Didesniems ūkiams, turintiems daugiau nei 1000 karvių, neapmokamo darbo alternatyviosios išlaidos paprastai yra mažesnės nei 10 %.

2025 m. duomenys iliustruoja dėl to susidarantį pelno maržos spaudimą. Įskaitant neapmokamo darbo alternatyviąsias sąnaudas, mažiausi ūkiai dirbo patirdami didelių nuostolių, o ūkiai, turintys 2000 ar daugiau karvių, išlaikė teigiamas grynųjų pajamų tendencijas.

Ūkiuose, kuriuose yra daugiau nei 500 gyvulių, darbo našumo padidėjimas tampa mažiau ryškus, kai samdoma didžioji dalis darbo jėgos. Tokiu mastu dydžio privalumai išryškėja taikant kitas technologijas: pažangias melžimo aikštelių sistemas, sudėtingas genetines programas, specialias telyčių auginimo patalpas ir išsamias karvių sekimo bei stebėsenos sistemas.

Pramoninė integracija

Analitikai perspėja, kad konsolidacijos tendencija visam laikui pakeis rinkos dinamiką – dideli gamintojai lėčiau reaguoja į trumpalaikius kainų pokyčius, o tai gali lemti ilgesnius rinkos maržos ciklus.

Pramonėje taip pat pastebima didėjanti vertikali integracija pieno gamybos grandinėje, t. y. vėlesnių grandinės etapų konsolidacija – nuo ​​karvių auginimo ir pieno gamybos iki jo perdirbimo, platinimo ir pardavimo.

Nors smulkesni gamintojai vis dar gali rasti savo nišą aukščiausios kokybės produktų ir tiesioginio pardavimo vartotojams srityse, platesnis žemės ūkio sektorius pereina prie labiau įmonėmis pagrįstos pieno ekonomikos, pažymi Corey Gillins iš „Dairy Farmers of America“ portale dairynews.today.

Parengė Ričardas Čekutis