Kova dėl „Mercosur“ artėja prie kulminacijos

Europarlamentarai įžvelgia R. Metsolos mėginimus bent laikinai sustabdyti paskutinį bandymą užginčyti ES ir „Mercosur“ prekybos susitarimą Europos Sąjungos Teisingumo Teisme (ESTT) prieš kitą savaitę planuojamą balsavimą.

Tuo tarpu oficialusis Briuselis siekia iki Kalėdų pasirašyti prekybos susitarimą su Lotynų Amerikos bloku, o Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen planuoja gruodžio 20 d. nuskristi į Braziliją oficialiai pasirašymo ceremonijai.

Siekiant paspartinti patvirtinimo procesą, tikimasi, kad tiek prekybos, tiek politinės susitarimo dalys bus patvirtintos kvalifikuota balsų dauguma, leidiniui „Politico“ sakė trys ES diplomatai. Tai reiškia, kad joms reikės 15 iš 27 ES valstybių narių, atstovaujančių 65 proc. ES gyventojų, pritarimo. Nors iš pradžių buvo tikimasi, kad partnerystės susitarimui reikės vieningo pritarimo – kaip paprastai reikalaujama, kai susitarimai paliečia nacionalinės kompetencijos sritis, tokias kaip investicijos ir politinis bendradarbiavimas.

Tuo tarpu Briuselis pasiūlė laikiną sprendimą, kad nuramintų tokias šalis kaip Prancūzija, Lenkija ir Italija, jog susitarimas nepakenks jų ūkininkams. Jame ES vykdomoji institucija įsipareigoja stebėti jautrių prekių, tokių kaip jautiena, paukštiena ir kiaušiniai, importą ir nustatyti tarifus, jei importo padidėjimas ar kainų kritimas sutrikdytų vietos produktų rinkas. Šiai papildomai apsaugos priemonei reikalingas ES Tarybos ir Europos Parlamento pritarimas.

Pateikė rezoliuciją

Tačiau didelė dalis įstatymų leidėjų, įskaitant kairiųjų lyderę Manon Aubry, žaliųjų atstoves Saskia Bricmont ir Majdouline Sbai, bei liberalus Pascalį Canfiną ir Benoit Cassartą, praėjusią savaitę pateikė rezoliuciją, kuria prašė Teismo pateikti teisinę nuomonę dėl susitarimo. Balsavimas dėl rezoliucijos numatomas EP plenarinėje sesijoje lapkričio 24 d.

Kaip informuoja „Politico“, jei dauguma įstatymų leidėjų pritartų rezoliucijai, Parlamentas turės palaukti, kol teismas pateiks savo nuomonę, prieš balsuodamas dėl susitarimo patvirtinimo. Tai keltų pavojų, kad procesas bus atidėtas, nes teisminiai procesai Liuksemburge paprastai yra ilgi. Jei Teismas paskelbtų nuomonę prieš susitarimo teisėtumą, ES vykdomoji valdžia atsidurtų keblioje padėtyje, atsižvelgiant į tai, koks prieštaringas šis klausimas yra visame bloke. Nors tai galbūt ir nesužlugdytų viso susitarimo, bet kokie reikalingi pakeitimai galėtų lengvai atidėti procesą metams.

Rezoliuciją palaikė 145 Europos Parlamento nariai iš penkių politinių frakcijų ir 21 valstybės.

Tačiau, kaip rašo „Euractiv“, Parlamento dokumentų teikimo skyrius – biuras, atsakingas už balsavimui teikiamų pakeitimų tvarkymą, – pareiškė, jog rezoliucijos tekstas „nepriimtinas, nes Taryba dar nepateikė prašymo dėl Parlamento pritarimo ES ir „Mercosur“ partnerystės susitarimui ir laikinajam prekybos susitarimui“. Iš esmės tai reiškia, kad balsavimas negali įvykti, kol Taryba nebaigs teisinių patikrinimų ir vertimų.

Įtaria klastą

Dėl tokių trukdžių europarlamentarai teigia, kad toks sprendimas yra „nuleistas iš viršaus“, įsikišus R. Metsolai, vienai iš Europos liaudies partijos lyderių, o ši partija, kaip žinia, iš esmės remia susitarimą. Keletas parlamento šaltinių „Euractiv“ teigė esantys įsitikinę, kad Parlamento tarnybos buvo politiškai paveiktos.

„Robertos Metsolos abejotinas argumentas neleidžia mums kitą savaitę balsuoti dėl ES ir „Mercosur“ susitarimo perdavimo Europos Sąjungos Teisingumo Teismui“, – teigė Prancūzijos europarlamentaras Pascalis Canfinas („Renew“), pridurdamas, kad balsavimas vyks sausio mėnesį, kai Taryba pasirašys susitarimą. „Daugiau nebus jokių procedūrinių pretekstų, blokuojančių mūsų iniciatyvą“, – pridūrė jis.

Vis dėlto parlamento šaltiniai teigia, kad europarlamentarai gali būti atsargūs, balsuodami dėl susitarimo, kurį galėjo patvirtinti jų pačių vyriausybės, užginčijimo.

M. Aubry R. Metsolos žingsnį pavadino „tiesiog pasibaisėtinu“, teigdama, kad jis neturi jokio oficialaus pagrindo. „Tai yra dar vienas precedento neturintis galios žingsnis: augančio nervingumo tarp „Mercosur“ šalininkų, kurie žino, kad nebeturi garantuotos daugumos, ženklas“, – sakė ji.

EP nariai tikėjosi užsitikrinti balsavimą prieš ES valstybėms narėms gruodį galutinai patvirtinant susitarimą, o vėliau, kaip tikimasi, Brazilijoje jį patvirtins „Mercosur“ lyderiai.

Pasipriešinimas auga

Centro dešiniųjų Europos liaudies partijos (ELP) bandymas paspartinti papildomų apsaugos priemonių, susijusių su ES ir „Mercosur“ prekybos susitarimu, priėmimą trečiadienį žlugo per politinių frakcijų pirmininkų susitikimą, praneša „Euractiv“.

Apsaugos priemonės, kurias Komisija pristatė spalio mėnesį, esą skirtos sustiprinti ES ūkininkų apsaugą dėl prekybos susitarimo ir įtikinti skeptiškai nusiteikusias valstybes nares paremti ilgai atidėliotą susitarimo ratifikavimą.

Nepaisant to, šiai priemonei vis dar reikalingas Parlamento pritarimas. Siekdama paspartinti procesą, ELP siekė skubos tvarka taikyti procedūrą, kuri apeitų Parlamento prekybos komiteto (INTA) prašymą surengti balsavimą gruodį ir apsaugos priemones pateiktų tiesiai plenariniam balsavimui kitą savaitę. Tačiau dauguma parlamentinių frakcijų pageidavo palaukti iki kito mėnesio balsavimo.

Net ir įprasti ELP sąjungininkai – Europos konservatoriai ir reformistai (ECR) bei kraštutinių dešiniųjų partija „Patriots for Europe“ (PfE) – pageidavo laikytis dabartinio INTA tvarkaraščio.

Belgijos europarlamentaras B. Cassart‘as iš „Renew“ frakcijos teigė apsidžiaugęs, kad Pirmininkų sueiga, atstovaujanti frakcijų vadovybei, nepaskubėjo paremti ELP iniciatyvos. „Atitinkami komitetai turi dirbti ramiai. Po 25 metų derybų kalbėti apie skubumą yra juokinga“, – sakė jis.

Tame pačiame parlamentų vadovų susitikime Kairiųjų, „Renew“, Socialistų ir demokratų bei Žaliųjų lyderiai pasisakė, kritikuodami Parlamento sprendimą sustabdyti balsavimą dėl rezoliucijos, kuria būtų ginčijamas ES ir „Mercosur“ susitarimo teisėtumas ES Teisingumo Teisme.

Parlamento pirmininkė R. Metsola patikslino, kad Parlamentas negali prašyti teisinės nuomonės, kol Taryba nebaigs rengti teksto ir oficialiai nepradės ratifikavimo proceso. Kai tai įvyks, anot jos, bus galima pradėti balsavimą.

Parengė Ričardas Čekutis