Kaunas +15,1 °C Debesuota
Trečiadienis, 16 Rgs 2026
Kaunas +15,1 °C Debesuota
Trečiadienis, 16 Rgs 2026




Baltasis gandras (lot. Ciconia ciconia).

Kovo 25-oji – Gandro diena: simbolis, primenantis apie mūsų aplinkos būklę

2026/03/25


Padidink tekstą

Kovo 25-ąją Lietuvoje tradiciškai švenčiame Gandro dieną:  laiką, kai iš žiemaviečių sugrįžtantys gandrai paskelbia tikrąjį pavasario startą. Jų sugrįžimas kasmet džiugina, bet kartu primena ir svarbų dalyką: ar vis dar turime jiems tinkamą vietą gyventi?

Gandrai sugrįžta, bet jų vis mažiau

Baltasis gandras (lot. Ciconia ciconia), vienas mylimiausių Lietuvos paukščių, vis dar gyvena šalia mūsų. Tačiau naujausi duomenys siunčia aiškų signalą: jų Lietuvoje mažėja. Ornitologai pabrėžia, kad tai ne tik vienos rūšies problema, o ženklas, jog keičiasi visa mūsų aplinka.

Gandrai laikomi tikrais agrokraštovaizdžio „barometrais“ – jų gausa atspindi, kas vyksta mūsų pievose, laukuose ir šlapynėse. Intensyvus ūkininkavimas, nykstančios šlapynės ir klimato kaita keičia sąlygas, nuo kurių priklauso jų išlikimas. Be to, šie paukščiai keliauja tūkstančius kilometrų, todėl jų likimą lemia ne tik Lietuva, bet ir migracijos kelias bei žiemavietės.

Baltasis gandras (lot. Ciconia ciconia).

Skaičiai vis dar įspūdingi, bet tendencija – neraminanti

2024 metais visoje Europoje vykusi 8-oji tarptautinė baltųjų gandrų apskaita parodė, kad Lietuvoje peri apie 16 600 gandrų porų. Tai vis dar vienas didžiausių skaičių Europoje.

Vis dėlto yra ir kita pusė: per pastaruosius 14 metų jų sumažėjo beveik 15 procentų.

Tyrimai rodo, kad viena pora vidutiniškai užaugina 2,42 jauniklio, o gandrų tankis Lietuvoje – vienas didžiausių visame jų paplitimo areale. Tačiau ilgalaikė kryptis aiški: ypač spartus mažėjimas fiksuotas 2015–2021 metais, o per pastarąjį dešimtmetį populiacija kasmet traukėsi beveik 3 procentais.

„Baltasis gandras yra ne tik mūsų nacionalinis simbolis, bet ir gyvas indikatorius, rodantis gamtos būklę. Jei mažėja gandrai, vadinasi, keičiasi jų buveinės – pievos, šlapynės, tradicinis kraštovaizdis. Tai rimtas signalas, kad turime atidžiau pažvelgti į tai, kas vyksta aplink mus“, – sako Lietuvos ornitologų draugijos vadovas Liutauras Raudonikis.

Kodėl tai svarbu dabar?

Šių duomenų svarba dar labiau išauga šiandien, kai 2024 metais įsigaliojo Europos Sąjungos Gamtos atkūrimo reglamentas. Šiuo metu daugiau nei 80 procentų Europos buveinių yra prastos būklės, todėl tokios rūšys kaip baltasis gandras tampa svarbiu rodikliu, padedančiu įvertinti, ar gamtos atkūrimo veiksmai iš tiesų veikia.

Lietuvos ornitologų draugija skatina žmones prisiminti tradicijas ir įrengti saugias lizdavietes sodybų teritorijose, medžiuose ar ant nuošalių pastatų. Taip pat kviečia skatinti ekstensyvius ūkininkavimo metodus, išsaugoti natūralias pievas ir drauge skatinti gamtinių buveinių apsaugą.

 

Lietuvos ornitologų draugijos informacija

Sauliaus Karaliaus nuotr.

 

Dalintis
2026/09/16

Sodų derlių apkūlė audra

Gamtos stichijų puokštė sodininkams neleidžia atsigauti – po šaltos žiemos netekta daugybės sodų medžių, kruša sukapojo vaisius, o rugpjūčio audra išpurtė ir apgadino dalį derliaus, išvartė vaismedžius. Kai...
2026/09/16

„Šilko skarelė“ – kūrybiška kelionė į šilko pasaulį

Pakalniškių kaimo bendruomenėje surengta jauki ir kūrybiška edukacinė veikla „Šilko skarelė“. Į bendrą veiklą susibūrę bendruomenės nariai turėjo galimybę ne tik daugiau sužinoti apie vieną prabangiausių ir įdomiau...
2026/09/16

Prokuratūra kreipėsi į teismą dėl dabartinių Lazdijų rajono ir Alytaus miesto savivaldybių tarybų narių galimai nepagrįsto praturtėjimo

Prokuratūros teismui pateiktuose naujausiuose civiliniuose ieškiniuose prašoma iš dabartinių dviejų Lazdijų rajono bei trijų Alytaus miesto savivaldybių tarybų narių priteisti galimai nepagrįstai jiems išmokėtas i&scaro...
2026/09/16

Suminkštėjusių morkų neskubėkite išmesti, o bulves atskirkite nuo svogūnų: ekspertė pataria, kaip ilgiau išsaugoti rudens derlių

Ruduo dovanoja gausybę šviežio derliaus, tad namuose jo neretai atsiranda daugiau nei įprastai. Tačiau sukauptos atsargos ne visada išsilaiko taip, kaip tikimės – bulvės pradeda leisti daigus ar žaliuoti, svogūnai sudygsta, o m...
2026/09/16

Prasidėjus rudeniui aplinkosaugininkai primena, kaip elgtis susidūrus su laukiniais gyvūnais

Prasidėjus rudeniui, tauriųjų elnių ir briedžių rujai bei suaktyvėjus laukinių gyvūnų migracijai, Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai primena gyventojams, kaip elgtis pastebėjus laukinį gyvūną mieste ar gyvenvietėje. Tik įsitikinus, kad gyvū...
2026/09/16

Lietuvos pieno sektorius keičiasi: didesnės bandos, augantis produktyvumas

Lietuvos pieno sektoriaus vaizdas per pastarąjį dešimtmetį gerokai pasikeitė. Pieninių karvių ir jų bandų šiandien mažiau, tačiau bandos tapo didesnės, o vienos karvės produktyvumas reikšmingai išaugo. Dėl to pieno gamy...
2026/09/16

„Žemaitijos pieno“ grupės pajamos šiemet augo 4,6 proc. iki 171,2 mln. eurų

Vienos didžiausių šalies pieno perdirbimo grupių „Žemaitijos pienas“ preliminarūs pardavimai pirmąjį pusmetį siekė 171,2 mln. eurų – 4,6 proc. daugiau nei tuo pačiu metu pernai.
2026/09/15

Lietuva pati sau užveržė kilpą?

Europos Sąjungos (ES) Nitratų direktyvoje įtvirtinta 170 kg/ha azoto riba iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti tik kaip dar vienas aplinkosauginis skaičius. Tačiau gyvulius laikantiems ūkininkams už jo slypi kur kas daugiau – gyvulių skai...