AKM vėl kėsinasi į kiaules, estų žvilgsnis krypsta į šernus

Joniškio rajone jau antras atvejis

Šiandien, liepos 31 d., Lietuvoje patvirtintas jau trečias afrikinio kiaulių maro (AKM) atvejis kiaulių ūkyje – ir vėl Joniškio rajone, praneša Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT). Šįkart užkratas nustatytas Plikiškių kaime, Satkūnų seniūnijoje, esančioje 3 km apsaugos zonoje, kurioje šią savaitę buvo nustatytas AKM židinys Milvydžių kaime. Tai reiškia, kad AKM virusas yra aktyvus, o jo plitimo rizika – itin didelė.

Liepos 30 d. VMVT buvo pranešta apie susirgusią 12 mėnesių penimą kiaulę, kuriai liepos 28 d. pasireiškė aukšta temperatūra – vienas iš būdingų AKM požymių. Kiaulių savininkė, nesusisiekusi su veterinarijos gydytoju, bandė kiaulę gydyti savarankiškai. Deja, liepos 30 d. ryte kiaulė buvo rasta nugaišusi. Ūkyje iš viso buvo laikomos trys kiaulės. VMVT inspektoriai nedelsdami nuvyko į vietą, paėmė mėginius laboratoriniam tyrimui, kuris patvirtino AKM židinį. Netrukus buvo aktyvuoti visi būtini apsaugos veiksmai: kiaulės nugaišintos, patalpos išvalytos ir dezinfekuotos.

Po AKM protrūkių Lietuvoje, Europos Komisijos sprendimu, į III AKM zoną pateko Joniškio, Satkūnų, Saugėlaukio, Skaistgirio seniūnijos; Kelmės rajono savivaldybės – Tytuvėnų ir Tytuvėnų apylinkių seniūnijos; Radviliškio rajono savivaldybės – Tyrulių ir Šaukoto seniūnijos; Raseinių rajono savivaldybės – Šiluvos seniūnija; Šiaulių rajono savivaldybės – Šiaulių kaimiškosios seniūnijos Minaičių, Tvibaičių ir Tvibiukų kaimai.

Tai reiškia, kad gyvų kiaulių judėjimas iš šios teritorijos leidžiamas tik Lietuvoje ir tik iš ūkių, visiškai įgyvendinusių biologinės saugos reikalavimus. Prekyba kiauliena ir kiaulienos produktais galima tik vietinėje rinkoje. Produktai privalo būti pažymėti specialiu sveikatingumo ženklu. Draudžiamas gyvų kiaulių, kiaulienos ir jos produktų eksportas į Europos Sąjungą bei trečiąsias šalis.

Estijoje dėl AKM ypatingas susirūpinimas

Kur kas dideni protrūkiai kiaulininkystės ūkiuose šiuo metu fiksuojami Estijoje, jie kelia ypatingą susirūpinimą.

Kaip vakar informavo Estijos žemės ūkio ir maisto taryba (AFF), Viljandžio valsčiaus savivaldybėje esančiame Nurme ūkyje nustatytas naujausias AKM atvejis. Kiaulių ūkyje bus nugaišinta 4,5 tūkst. kiaulių. Dešimties kilometrų spindulio zonoje aplink šį ūkį yra dar vienas ūkis, kuriame laikomos kiaulės ir kuriam taip pat bus taikomi gyvūnų bei su jų laikymu susijusių medžiagų judėjimo apribojimai.

AKM protrūkis naminėms kiaulėms taip pat patvirtintas liepos 25 d. – Raplos apskrityje Kehtnos valsčiaus savivaldybėje esančiame Petlemos ūkyje. Čia buvo laikoma 4000 kiaulių.

Dieną prieš tai, liepos 24-ąją, protrūkis naminėms kiaulėms nustatytas ir Tartu apskrityje esančiame Porknos ūkyje, kur buvo paskerstos devynios naminės kiaulės. Liepos pradžioje toje pačioje Tartu apskrityje, Kislos ūkyje, dėl AKM protrūkio buvo paskersta daugiau nei 6000 naminių kiaulių.

Iš viso šiais metais Estijoje ūkiuose nustatyti penki AKM protrūkiai (visi jie pasireiškė šiltuoju metų laiku), kurie apėmė daugiau nei 17 000 naminių kiaulių.

Mažins šernų populiaciją

Estijos regioninių ir kaimo reikalų ministras Hendrikas Johannesas Terras pareiškė, kad vienas iš būdų suvaldyti AKM protrūkius Estijoje galėtų būti prašymas suteikti išimtį Europos Sąjungos reglamentams dėl šernienos tvarkymo.

Ministras pabrėžė, kad biologinis saugumas yra svarbus gyvulininkystės aspektas, todėl ketinama kreipts į EK dėl paramos kovai su AKM, koks buvo skirtas pavasarį per snukio ir nagų ligos protrūkį, praneša err.ee.

Nors AKM Estijoje nėra naujiena, pastarieji protrūkiai skatina imtis papildomų priemonių. „Ši liga čia paplitusi jau daugiau nei 10 metų. Šiuo metu ji plinta labai intensyviai – daugiausia pasienio zonose, nes šernai atvyksta iš Latvijos, bėgdami iš ligos zonų“, – sakė jis.

H.J. Terras teigė, kad vyriausybei pateiks pasiūlymus, kaip sustabdyti kiaulių maro plitimą ir kompensuoti ūkiams padarytą žalą. Vyriausybė kompensuos išskerstų kiaulių padarytą žalą pagal vidutinę kiaulienos skerdenos vertę.

Vienas iš pasiūlymų, pasak ministro, susijęs su biologinio saugumo priemonių stiprinimu ir medžiotojų rėmimu: „Siekiant sustabdyti viruso plitimą, svarbu, kad būtų visiškai įvykdyta šernų medžioklės kvota. Ankstesnė patirtis rodo, kad mažėjant šernų populiacijai, liga atslūgsta. Be pietinės Estijos sienos, turime atidžiau pažvelgti ir į Saremos salą, kur šernų populiacija itin didelė. Svarbu, kad šernai nepriartėtų prie ūkių. Šios teritorijos turi būti švarios“.

Ministras taip pat pasiūlė iš dalies pakeisti nacionalinį Kaimo plėtros planą, kad būtų remiamas medžiotojų šaldytuvų pirkimas, o mėsa būtų laikoma sumedžiojimo vietoje – tai dar vienas būdas suvaldyti ligą.

H.J. Terras teigė, kad idealus šernų populiacijos tankumas Estijoje yra du šernai kvadratiniame kilometre, palyginti su dabartiniu skaičiumi – trys, o tai reiškia, kad šernų populiaciją reikėtų sumažinti trečdaliu.

Kur panaudoti šernieną?

Tačiau papildomų sunkumų, anot jo, kelia ES reglamentai, draudžiantys tvarkyti žalią šernų mėsą: „Kreipsimės į ES prašyti išimties. Pateikti pasiūlymai ją perdirbti ir naudoti gyvūnų pašarams. Išimtis būtų ilgalaikis sprendimas.“

Meelis Laande, vienos didžiausių kiaulienos gamintojų Estijoje, „Atria Estonia“ generalinis direktorius teigė, kad įstatymai nustato, kaip ūkiams kompensuojami nuostoliai, tačiau perdirbimo pramonės klausimas lieka atviras: „Perdirbimo pramonė, laikydamasi ligų kontrolės taisyklių, turi sunaikinti didelį kiekį žaliavų, tačiau už tai nekompensuojama. Į tai taip pat reikėtų atsižvelgti, nes pramonė taip pat dalyvauja kovoje su liga“.

H.J. Terras teigė, kad sumedžioti šernai galėtų būti panaudoti lauko daviniams Estijos gynybos pajėgoms bei Ukrainai gaminti ir tokį perdirbimą remtų vyriausybė. „Siūlau supirkti iki 30 procentų sumedžiotų šernų mėsos, kad pagamintume pusę milijono konservų ir panaudotume juos gynybos pajėgoms maitinti bei kaip valstybės maisto pagalbą Ukrainai siųsti“, – sakė ministras, pažymėdamas, kad ši mėsa būtų gaunama iš šernų, neužsikrėtusių AKM.

Žemės ūkio ir maisto tarybos (PTA) Veterinarijos ir gyvūnų gerovės departamento vadovas Olevas Kalda teigė, kad užkrėsta šerniena bus sunaikinta, šiukštu nenaudojama mėsos konservams.

Parengė Ričardas Čekutis