Kreipimasis į šalyje veikiančių didžiųjų prekybos tinklų vadovus: suapvalinkite pieno gamintojų naudai!

O iš bėdų vaduoti tenka ne tik todėl, kad projekto rengėjai prekybą pieno sektoriuje kažkodėl mato vien tik perdirbėjų ir gamintojų santykiuose: tolesnė tiekimo grandinės dalis jiems skendi tamsoje. Tiesti pagalbos ranką reikia ir dėl to, kad projekte įtvirtintas labai savotiškai suprantamas derybų laisvės principas, nesulaukęs nė vienos laisvosios rinkos ekonomiką išpažįstančios valdžios institucijos prieštaravimų: ši laisvė tiesiog apribota geležine 20 proc. priedų ir priemokų uždanga. Žengiamas pirmas žingsnis į komandinę ekonomiką ir normatyvinį planavimą?

Vilčių, kad dešimtys, šimtai valdininkų sugeneruos kažko vertus sprendimus, to nepadarę nuo praėjusių metų rudens (kai suskambo pirmieji pavojaus varpai), nėra. Žvelgiant plačiau, atrodo, kad idėjų badas yra tarptautinis visos ES biurokratijos, kuriai terūpi vien tik nuosavų kėdžių išsaugojimas ir naujų pristatymas, bruožas.

Prieš gerą dešimtmetį įvykusios pieno krizės metais vienas iš Jungtinėje Karalystėje veikiančių prekybos tinklų nusprendė dalį pajamų iš jame parduodamų pieno produktų skirti tiesiogiai savo šalies ūkininkams paremti ir informavo apie tai užrašais ant produktų etikečių. Kodėl ne Lietuvoje?

Remiantis šiuo pavyzdžiu, tuomet nedrąsiai pateiktas analogiškas pasiūlymas su produktų nuotraukomis sulaukė griežto valdžios institucijų „ne“ ir kalno priešingų argumentų. Todėl, Briuselio ir Vilniaus viršūnėms vėl demonstruojant neveiklumą, tenka eiti elgetauti ir prašyti didžiųjų šalies prekybos tinklų malonės.

Mintis paprasta, ir nieko keisti nereikia. Pagal atsiskaitymų grynaisiais pinigais sumų apvalinimo įstatymą, mokėtina suma apvalinama iki artimiausio 5 ct kartotinio. Žinia, daugelio pieno produktų kainos nesibaigia nuliu ar penkiais centais. Tais atvejais, kai suma turi būti apvalinama į didesnę pusę, niekas nedraudžia pasiūlyti vartotojams tuos kelis centus sumokėti atskirai. Žinoma, iš anksto informuojant, kad taip sukaupti pinigai bus pervedami į duobėje atsidūrusių pieno gamintojų paramos fondą.

Tik nereikia prašyti valdžios institucijų įsikišimo, kaip juos vėliau padalyti. Tai padarys patys pieno gamintojai kartu su supirkėjais.

Žinoma, tų suapvalintų centukų bus surinkta labai nedaug, bent jau iš pradžių. Tačiau ir tiek būtų pirmas žingsnis, telkiantis supriešintą ir išblaškytą šalies visuomenę aplink kaimą, kuris visais laikais lietuviui tarnavo ir kaip atrama, ir atgaiva, ir stiprybės šaltinis.

O jeigu neatsiras norinčiųjų paremti, vadinasi, laikai keičiasi, žmonės keičiasi ir kaimas turi taip pat pasikeisti. Ar į gera?

Prof. dr. Andrius KERPAUSKIS