Kreiptasi į teismą dėl Alytaus ir Vilkaviškio rajonų bei Marijampolės savivaldybių tarybų narių galimai nepagrįsto praturtėjimo

Žiniasklaidoje pasirodžius informacijai, kad nemažai šalies savivaldybių tarybų narių jiems skirtas išmokas galėjo naudoti neteisėtai, prokuratūra pradėjo viešojo intereso gynimo tyrimus dėl tokių išmokų panaudojimo teisėtumo. Šių visoje Lietuvoje vykstančių tyrimų metu siekiama įvertinti, ar šalies savivaldybės tarybos nariams mokamos išmokos, skirtos su jų, kaip tarybos narių, veikla susijusioms išlaidoms apmokėti, yra naudojamos racionaliai, tikslingai ir teisėtai, ar nėra pažeidžiamas viešasis interesas. Nustačius tokius atvejus, jei pačios savivaldybių administracijos neinicijuoja neteisėtai išmokėtų išmokų susigrąžinimo, su ieškiniais dėl nepagrįsto praturtėjimo į teismą kreipiasi teritorinių prokuratūrų VIGS prokurorai.

Kauno apygardos prokuratūros VIGS vyriausiasis prokuroras civilinio proceso tvarka kreipėsi į Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus su ieškiniu dėl nepagrįsto praturtėjimo, prašydamas priteisti iš Marijampolės savivaldybės tarybos nario Alvydo Kirkliausko daugiau nei 13,1 tūkst. eurų minėtos savivaldybės naudai.

Prokuratūros atlikto tyrimo duomenimis, per 2019–2023 metų kadenciją A. Kirkliauskui iš Marijampolės savivaldybės biudžeto buvo kompensuotos degalų įsigijimo išlaidos už 11 tūkst. 633 eurus. Politikas taip pat teikė ataskaitas ir mokėjimo kvitus, pagal kuriuos jam buvo kompensuotos automobilio remonto ir priežiūros, telefono, interneto ryšio paslaugos, mobilių telefonų ir kanceliarinių prekių įsigijimas. Nustatyta, kad A. Kirkliauskas per kadenciją įsigijo beveik 9 tūkst. litrų benzino ir dyzelino. Mokėjimo kvitus už įsigytus degalus politikas teikė apmokėjimui ir tuo laikotarpiu, kai karantino metu buvo draudžiami žmonių susibūrimai, o darbas vyko nuotoliniu būdu. Atlikto tyrimo metu taip pat nustatyta, kad A. Kirkliauskui nepagrįstai buvo kompensuotos 1 tūkst. 576 eurų išlaidos už kompiuterinės technikos įsigijimą.

Kauno apygardos prokuratūros VIGS vyriausiasis prokuroras civilinio proceso tvarka kreipėsi į Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus su ieškiniu dėl nepagrįsto praturtėjimo, prašydamas priteisti iš Marijampolės savivaldybės tarybos nario Kęsto Spūdžio daugiau nei 15,4 tūkst. eurų minėtos savivaldybės naudai.

Prokuratūros tyrimo metu nustatyta, kad iš viso per praėjusią kadenciją K. Spūdžiui iš savivaldybės biudžeto buvo kompensuota 16 tūkst. eurų, kaip išlaidų, susijusių su tarybos nario veikla. Iš šios sumos kompensacija už kurą (politikas įsigijo daugiau nei 7 tūkst. litrų dyzelino ir beveik 1,2 tūkst. litrų benzino) sudarė 11 tūkst. 210 eurų. K. Spūdžiui taip pat išmokėta beveik 3,4 tūkst. eurų kompensacija už išlaidas, susijusias su automobilio remontu, priežiūra, detalių įsigijimu ir pan. Prokuratūros nuomone, tokio pobūdžio ir dydžio išlaidos akivaizdžiai negali būti siejamos su tarybos nario veikla. Pavyzdžiui, 2019 metais politiko automobilis buvo remontuojamas kas mėnesį. K. Spūdžiui per kadenciją už mobiliojo ryšio paslaugas kompensuoti 585 eurai. Be to, įvairiais laikotarpiais politikas pateikė sąskaitas apmokėjimui už du, tris ir penkis mobiliojo ryšio abonentus. Jis taip pat nepagrįstai gavo kompensaciją už dviejų mobiliojo ryšio telefonų įsigijimą.

Kauno apygardos prokuratūros VIGS prokurorė kreipėsi į Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus su ieškiniu dėl Vilkaviškio rajono savivaldybės tarybos nario Rimvydo Palubinsko nepagrįsto praturtėjimo, prašydama iš jo priteisti beveik 9,9 tūkst. eurų.

Šiam politikui per praėjusią kadenciją iš savivaldybės biudžeto iš viso buvo kompensuota daugiau nei 11 tūkst. eurų su tarybos nario veikla susijusių išlaidų už ryšio, kanceliarines ir transporto paslaugas. Didžioji suma iš šios kompensacijos – daugiau nei 10,2 tūkst. eurų, buvo sumokėta už įsigytą kurą. Nors politikas deklaravo, kad naudojosi dviem dyzeliniais automobiliais, apmokėjimui pateikė ir čekius už benziną, kuras buvo pilamas karantino laikotarpiais, už rajono ribų, tą pačią dieną arba nedideliu dienų intervalu, didesniais, negu talpina lengvojo automobilio bakas, kiekiais. Iš viso per kadenciją R. Palubinskas pateikė čekius dėl įsigytų beveik 7,5 tūkst. litrų dyzelinio kuro, su kuriuo buvo galima nuvažiuoti apie 88 tūkst. kilometrų.

Kauno apygardos prokuratūros prokurorė, ginanti viešąjį interesą, kreipėsi į Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus su ieškiniu dėl praėjusios kadencijos Alytaus rajono savivaldybės tarybos nario, dabartinio šios savivaldybės administracijos direktoriaus Vyto Arbačiausko nepagrįsto praturtėjimo. Iš politiko prašoma priteisti daugiau nei 27,6 tūkst. eurų.

Prokuratūra tyrimo metu nustatė, kad per 2019–2023 metų kadenciją V. Arbačiauskui kaip išlaidos, susijusios su tarybos nario veikla, buvo kompensuota 28,5 tūkst. eurų, iš jų 27,7 tūkst. eurų – už kurą ir 810 eurų už automobilio remontą, eksploatacines sąnaudas.

Kauno apygardos prokuratūros VIGS ieškinyje pažymima, kad karantino laikotarpiais V. Arbačiauskui už kuro išlaidas buvo išmokėta beveik 6 tūkst. eurų. Be to, pagal savivaldybei apmokėjimui pateiktus čekius, visos kadencijos metu minėtas politikas degalus pylėsi kone kasdien – po 20-30 kartų per mėnesį, kartais – kelis kartus per dieną arba trumpu laikotarpiu skirtingų rūšių kurą. Iš viso per kadenciją V. Arbačiauskas įsigijo daugiau nei 21 tūkst. litrų degalų, su kuriais jis galėjo nuvažiuoti 264,6 tūkst. kilometrų. Tuo tarpu skaičiuojama, kad vykdydamas tarybos nario funkcijas šis politikas per kadenciją galėjo nuvažiuoti apie 1,2 tūkst. kilometrų su 99 litrais degalų.

Primename, kad savivaldybių lėšų panaudojimo tyrimuose viešąjį interesą ginantys prokurorai vertina, ar pinigų sumos tarybos nariui yra išmokėtos teisėtai, o nustatę teisės aktų pažeidimus – kreipiasi su ieškiniu į teismą dėl konkrečių sumų grąžinimo į biudžetą civilinio proceso tvarka. Generalinės prokuratūros, Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Panevėžio ir Šiaulių apygardų prokuratūrų VIGS prokurorai apylinkių teismams kovo 31 d. duomenimis yra pateikę 172 ieškinius bendrai 1 mln. 905 tūkst. eurų sumai.

Taip pat pažymėtina, kad, kovo 31 d. duomenimis, į šalies savivaldybių biudžetus tarybų nariai bendrai savanoriškai yra grąžinę daugiau nei 1 mln. 630 tūkst. eurų.

Šiuo metu atliekami viešojo intereso gynimo tyrimai dėl lėšų grąžinimo į 55 savivaldybių biudžetus.

Prokuratūros duomenimis, visi teismuose išnagrinėti ieškiniai yra tenkinti ir iš atsakovų – buvusios kadencijos tarybos narių – priteista artima ieškiniui suma arba byla baigta taikos sutartimi. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką šiose „čekių“ civilinėse bylose, 2026-02-05 nutartimis atmetus atsakovų (tarybos narių) kasacinius skundus išaiškinta, kad šiose bylose prokurorų ieškiniai tinkamai grindžiami Civilinio kodekso (CK) 6.242 (nepagrįstas praturtėjimas) normos pažeidimu ir vadovaujantis CK 6.237 straipsnio 1 dalyje nustatytu teisiniu reguliavimu, atsakovas šias neteisėtai gautas išmokas privalo grąžinti savivaldybės administracijai. Taip pat kasacinės instancijos teismas konstatavo, kad atsakovui tenka pareiga pagrįsti, kad išmokas jis naudojo pagal paskirtį, t. y. išlaidoms, susijusioms su tarybos nario veikla, kompensuoti.

Generalinės prokuratūros informacija