Kreivoji pilis sulaukė 231 tūkst. lankytojų per metus

Taigi, renginių dienos į Kreivąją pilį pritraukė apie 71 764 lankytojų, arba 31 proc., skaičiuojant nuo visų fiksuotų apsilankymų skaičiaus. Pagal renginių organizatorių pateiktus duomenis, Kalnų parko renginiuose iš viso buvo 98 059 žiūrovai. Per 2025 metus Kalnų parke įvyko 10 komercinių koncertų (Kiwanuka; Daddy Was A Milkman; Gabrielė Vilkickytė; Jessica Shy; Monika Liu; GJan; Donatas Montvydas ir SEL), du komerciniai festivaliai (Alaus festivalis ir Helovynas Kalnų parke), vienas komedijų vakaras (Komandiruotė 5: kalbų parkas) ir vienas nemokamas etnografinis renginys ant Stalo kalno (Rudens lygiadienio šventė).
Atkreiptinas dėmesys, kad, turint renginių organizatorių pateiktus duomenis apie žiūrovus, buvo patikrinta, ar Kalnų parko lankytojų skaičiuotuvas daugiau mažiau teisingai fiksuoja duomenis. Nustatyta, kad visais atvejais Kalnų parko lankytojų skaičiuotuvas pateikia nuo 5 iki 49 proc. (vidurkis apie 33 proc.) mažesnį lankytojų skaičių, negu renginių organizatoriai deklaravo žiūrovų skaičių. Šis skirtumas, kuris siekia 26 295 lankytojus, paaiškinamas tuo, kad į Kalnų parko estradą žiūrovai gali patekti ir iš kitos pusės – nuo Bernardinų sodo, kur nėra įrengto lankytojų skaičiuotuvo.

Taigi, galime teigti, kad Kalnų parko lankytojų skaičiuotuvo pateikiami duomenys yra patikimi, ir, greičiausiai, juose pateikiamas lankytojų skaičius yra į mažesnę pusę. Vadinasi, turime rimtų prielaidų manyti, kad per 2025 metus Kreivoji pilis sulaukė daugiau negu 160 tūkst. lankytojų, neskaičiuojant renginių žiūrovų, o kasdien Kreivoji pilis sulaukia šiek tiek daugiau kaip 450 lankytojų.
Pritaikius paprastus ekonominius skaičiavimus, kad vidutinė vieno lankytojo Kalnų parke apsilankymo trukmė yra apie 40 minučių, kad vidutinė vienos valandos kaina 2025 metais buvo ne mažiau kaip 6,35 Eur (minimalus valandinis atlygis) ir kad Kalnų parke apsilankė ne mažiau kaip 160 tūkst. lankytojų, gauname, kad per vienerius kalendorinius metus, t. y. 2025 metus, Kreivoji pilis (Kalnų parkas) visuomenei suteikė ne mažiau kaip 677 tūkst. Eur vertę. Čia neskaičiuojant renginių ir užsienio turistų sukuriamos piniginės vertės, kai Kreivosios pilies teritorijoje esantis objektas, Trijų Kryžių paminklas, yra vienas iš labiausiai lankomų Lietuvos kultūros paveldo objektų (pagal TripAdvisor rekomendacijas patenka į lankomiausių objektų dešimtuką).

Taigi, pagal lankytojų apimtis (neimant vakarinės Rezervato dalies, t. y. Katedros aikštės, Sereikiškių parko, Karaliaus Mindaugo skvero ir kitų vietų, kur per metus aplanko apie 1 mln. lankytojų), Vilniaus pilių valstybinio kultūrinio rezervato direkcijos biudžetas turėtų būti panašus į Lietuvos etnografijos muziejaus, Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus arba Valstybinio Kernavės kultūrinio rezervato direkcijos biudžetus (2025 metais atitinkamai baziniai biudžetai buvo 2882 tūkst. Eur, 1529 tūkst. Eur ir 1034 tūkst. Eur). Deja, Vilniaus pilių rezervato direkcijos biudžetas 2025 metais buvo tik 564 tūkst. Eur, arba 20 proc. Lietuvos etnografijos muziejaus, arba 37 proc. Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejus, arba 54 proc. Kernavės rezervato direkcijos metinio biudžeto.
Lankytojų srautuose galime išskirti tris sezonus. Tai atlikta remiantis valandiniais lankytojų vidurkiais. Pirmą kartą serijomis lankytojų vidutinės valandinės reikšmės, kurios didesnės negu 40 lankytojai per valandą, fiksuoti nuo 2025-05-02 iki 2025-09-22 d. Taigi, „turistinis sezonas“ (Kreivojoje pilyje) yra nuo gegužės iki rugsėjo mėnesio (5 mėnesiai per ciklą). Per šį periodą sulaukiama 55 proc. metinio lankytojo srauto. Balandis ir spalis yra du tranzitiniai mėnesiai pereinant į šaltąjį sezoną arba iš jo išeinant. Per šiuos du tranzitinius mėnesius sulaukiama apie 13 proc. metinio lankytojo srauto. Šaltasis periodas, kai yra sumažėjęs lankymas Kreivojoje pilyje (Kalnų parke), yra nuo lapkričio iki kitų metų kovo mėnesio pabaigos (5 mėnesiai per ciklą), ir per šį periodą sulaukiama apie 32 proc. metinio lankytojų srauto.
Palyginus lapkričio–kovo (šaltasis sezonas) su gegužės–rugsėjo (šiltasis sezonas) duomenis, galime matyti, kad šaltuoju sezonu lankytojai masiškiau lankosi nuo 11 val. dienos iki 20 val. vakaro, o šiltuoju sezonu lankytojai lankosi nuo 11 val. dienos iki 21 val. vakaro. Tiek šaltuoju, tiek šiltuoju sezonu piko valandos yra nuo 16 iki 20 val. vakaro. Pastebėta, kad liepos–rugpjūčio mėnesiais nuo 14 iki 17 val. yra savotiškas lankymo kritimas, ir tai greičiausiai sietina su vasaros dienos popiete („siesta“).
Šaltuoju sezonu (lapkričio–kovo mėn.) lankytojų daugiausia sulaukiame savaitgaliais, ypač šeštadienį, o labiausiai jų trūksta antradieniais–ketvirtadieniais. Šiltuoju sezonu (gegužės–rugsėjo mėn.) lankytojai iš esmės tolygiai pasiskirsto per visas savaitės dienas, nors pastebimas jų šioks toks padidėjimas savaitgaliais, bet jau ne šeštadieniais, o sekmadieniais. Be to, reikėtų pažymėti, kad šituoju metų laiku lankytojai labiau renkasi pirmadienius–trečiadienius negu ketvirtadienius–šeštadienius. Toks skirtumas tarp dviejų sezonų, greičiausiai, paaiškinimas tuo, kad šiltuoju metų laiku nuo ketvirtadienio iki šeštadienio vilniečiai labiau renkasi išvykas iš miesto, o Kreivoji pilis, kaip miesto centrinis parkas, vėl pradedamas lankyti sekmadienį–trečiadienį. Kitaip tariant, miestiečiai Kreivosios pilies teritoriją išnaudoja kaip artimiausią būdą vasaros metu pabėgti į gamtą artėjant darbo savaitei arba jai įpusėjus.
Turint aukščiau išvardintus dėsningumus pagal sezonus, savaites dienas ir valandas, galima daryti ir atitinkamas išvadas, kaip reikėtų organizuoti stacionarias pažintines veiklas Kreivojoje pilyje (Kalnų parke).

Jeigu Kreivosios pilies (Kalnų parko) teritorijoje reikėtų atidaryti „lankytojų centrą“ ar kitą objektą, kuris stacionariai teiktų pažintines veiklas, jis turėtų dirbti vadovaujantis tokiais principais:

• Lankytojų centras šiltuoju sezonu (gegužės–rugsėjo mėnesį; 5 mėnesiai; apimtų apie 42 proc. lankytojų metinio srauto; iš viso 152 darbo dienos):
  • Turėti veikti ištisą savaitę, ypač sekmadieniais–trečiadieniais;
  • Turėtų atsidaryti ne vėliau kaip 11 val. dienos;
  • Užsidaryti ne anksčiau kaip 21 val. vakaro;
  • Darbuotojams pietų pertrauka turėtų būti nuo 15 iki 16 val., kai fiksuojama savotiška „siesta“, nes apmažėja lankytojų srautas.
• Lankytojų centras šaltuoju sezonu (spalis–balandis; 7 mėnesiai; apimtų apie 10 proc. metinio lankytojų srauto; iš viso 61 darbo diena):
  • Turėtų veikti savaitgaliais, ilgiau šeštadienį;
  • Turėtų atsidaryti ne vėliau kaip 11 val. dienos;
  • Užsidaryti ne anksčiau kaip 20 val. vakaro šeštadieniais ir ne anksčiau kaip 19 val. sekmadieniais;
  • Darbuotojams organizuoti pietų pertraukas taip, kad pietaujantį turėtų pakeisti kitas darbuotojas, nes šeštadieniais nepertraukiamas srautas eina nuo 11 iki 19 val., sekmadieniais nuo 11 iki 16 val.

Taikant labai pesimistinį scenarijų, aukščiau įvardintą „lankytojų centrą“ turėtų aplankyti ne mažiau kaip 700 lankytojų šiltuoju sezonu metu ir ne mažiau kaip 160 lankytojų šaltuoju sezonu metu. Iš viso per metus apie 860 lankytojų. Pagal optimistinį scenarijų, tai būtų atitinkamai 3300 ir 800 lankytojų, bendras per metus skaičius būtų apie 4100 lankytojų. Taigi, iš šių duomenų nesunku pastebėti, jog kaip pilotinį projektą būtų verta išbandyti „lankytojų centrą“ atverti tik šiltuoju sezonu metu, t. y. nuo gegužės iki rugsėjo mėnesio. Atsižvelgiant į tai, kad Kalnų parko estradoje vyksta renginiai, o labiausiai lankomas objektas yra Trijų Kryžių paminklas, geriausia tokio „lankytojų centro“ vieta būtų šio paminklo apžvalgos aikštelė arba netoli jos. Juolab kad ši vieta pasiekiama keliais alternatyviais maršrutais: nuo T. Kosciuškos gatvės pusės, nuo Bernardinų sodo pusės ir nuo Stalo kalno (Olandų g.) pusės. Jeigu lankytojai tokiame centre vidutiniškai praleistų apie 20 minučių, tai pesimistiniu atveju investicijos į tokį „lankytojų centrą“ turėtų siekti ne daugiau kaip 7400 Eur, optimistiniu atveju – ne daugiau kaip 34 900 Eur.

Vilniaus pilių valstybinio kultūrinio rezervato direkcijos informacija